Žemėjančių temperatūrų įtaka kai kuriems žieminių rapsų veislių adaptaciniams rodikliams

Abstract

Tyrimai atlikti 2002-2003 m. LŽŪU Genetikos ir biotechnologijos laboratorijoje ir Botanikos katedroje. Buvo tirti keturių žieminių rapsų veislių ‘Valesca’, ‘Alasca’, ‘Amber’ ir ‘Atilla’ kai kurių biometrinių parametrų (fluorometrinių, šaknies kaklelio storio, augalo antžeminės ir požeminės masės, asimiliacinio augalo ploto bei chlorofilų a ir b kiekių) kitimai, žemėjant jų auginimo temperatūroms dirbtinėse sąlygose. Buvo nustatyta, kad stresinėje situacijoje susiformavo mažiausias asimiliacinis plotas, lėčiausiai storėjo šaknies kaklelis ‘Valesca’, kaip ankstesnės selekcijos veislės, augalų. Žemėjant temperatūrai nuo 1,04 vystymosi potarpsnio pabaigos iki 1,06 potarpsnio pradžios didžiausias chlorofilų a ir b kiekių sumažėjimas nustatytas ‘Valesca’ ir ‘Alasca’ veislių augalų lapuose. Žemėjant temperatūrai, jau po dviejų dienų nuo eksperimento pradžios pastebima visų tirtų rapsų veislių antrosios fotosintezės sistemos (FS II) efektyvaus kvantų našumo (Y) ir elektronų transporto greičio (ETR) lygio žemėjimas. Šis procesas po augalų adaptacijos stabilizavosi po dviejų savaičių, – elektronų transporto našumas grįžo į pradinį lygį. Rapsai, fluorescencija, biometrija, chlorofilas