Aliejinių moliūgų tręšimo optimizavimas

Abstract

Buvo tirta įvairių veislių aliejinių moliūgų, išaugintų naudojant skirtingų formų trąšas, sėklų cheminė sudėtis. LŽŪU sertifikuotame ekologiniame pomologiniame sode 2004-2005 metais auginti trijų veislių aliejiniai moliūgai: ‘Miranda‘, ‘Golosemiannaja‘, ‘Herakles‘. Tyrimo tikslas – įvertinti organinių ir mineralinių trąšų poveikį cheminės sudėties kitimui įvairių veislių aliejinių moliūgų sėklose. Moliūgams tręšti naudotos skirtingos trąšos: humuso rūgščių trąšos (kiekis apskaičiuotas pagal reikiamą Humistar kiekį) – 30 l ha-1; kompleksinės (N:P:K - 10:10:20) – 500 kg ha-1; kompostas (70% mėšlo + 30% augalinių liekanų) – 40 t ha-1; kompleksinės (N:P:K – 10:10:20) + humuso rūgščių – 500 kg ha-1+ 30 l ha-1. Standartiniais metodais tirta aliejinių moliūgų sėklų cheminė sudėtis: sausosios medžiagos, žalieji riebalai, proteinai, ląsteliena, pelenai. Tyrimų duomenys įvertinti dispersinės analizės ANOVA Excel metodu. Esmingo trąšų poveikio sausųjų medžiagų kaupimuisi ir žaliųjų pelenų kiekiui moliūgų sėklose nenustatyta. Nežymiai didesni vidutiniai žaliųjų riebalų kiekiai nustatyti kontrolinio varianto (be trąšų) moliūgų sėklose. Kompostas, humuso rūgščių bei kompleksinės trąšos žaliųjų riebalų sintezei esmingo poveikio nepadarė, tačiau žaliosios ląstelienos kiekį moliūgų sėklose padidino. Didžiausi vidutiniai kiekiai rasti humuso rūgščių ir kompleksinėmis trąšomis tręštų moliūgų sėklose. Kompleksinės trąšos ir trąšų mišinys skatino žaliųjų proteinų kaupimosi procesą moliūgų sėklose