Tręšimo įtaka moliūgų vaisių kokybei
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnyje išanalizuota tręšimo įtaka įvairių veislių moliūgų derliui, biocheminei sudėčiai ir elektrocheminėms savybėms. Tyrimai atlikti su Cucurbita maxima rūšies – Bambino, Cucurbita pepo rūšies – Stofuntovaja, Miranda, Golosemiannaja, Kroška, Žemčiužina veislių moliūgais, kurie 2003–2004 m. auginti Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) pomologiniame sode. Moliūgai tręšti skirtingomis trąšomis: 1 – kontrolė (nenaudojant trąšų), 2 – humuso rūgščių trąšomis (kiekis apskaičiuotas pagal Humistar normą) – 30 l/ha, 3 – mineralinėmis trąšomis „Kemira“ – 500 kg/ha, 4 – kompostu – 40 t/ha, 5 – „Kemira“ + humuso rūgščių trąšomis – 500 kg/ha + 30 l/ha. Apskaičiuotas moliūgų derlius t/ha, nustatyti sausųjų medžiagų, sacharidų ir skaidulinių medžiagų kiekiai % ir elektrocheminės savybės: pH, redokso potencialas, elektrinė varža. Taip pat suskaičiuota P vertė, kaip jungtinis minėtų savybių parametras. Derlingiausios Stofuntovaja veislės vidutinis derlius buvo 85,05 t/ha. Vidutiniškai daugiausia sausųjų medžiagų ir sacharidų nustatyta Kroška moliūguose – atitinkamai 12,35 ir 9,27 %, skaidulinių medžiagų – Golosemiannaja moliūguose – 1,02 %. Tiriant trąšų poveikį, nustatyta, kad didžiausias derlius gautas, patręšus mineralinėmis „Kemira“ trąšomis ir kompostu. Tręšimas skatino sausųjų medžiagų kaupimąsi moliūgų vaisių minkštime. Vidutiniškai daugiau sacharidų sukaupė moliūgai, tręšti mišriomis „Kemira“ ir humuso rūgščių trąšomis, o skaidulinių medžiagų – tręšti kompostu. Tiriant elektrochemines savybes nustatyta, kad vaisių minkštimo ir neutralios tirpalo terpės pH buvo panašios. Elektrinė varža tirtuose moliūguose labiau priklausė nuo veislės nei nuo tręšimo.
The yield, biochemical composition and electrochemical characteristics of different pumpkin varietes depend on fertilization. The pumpkin cultivars Stofuntovaja, Bambino (kind of Cucurbita maxima), Miranda, Golosemiannaja, Kroska, Zemciuzina (kind of Cucurbita pepo) were investigated. Pumpkins were grown at the Pomological Carden of Lithuanian University of Agriculture in 2003–2004. The fertilization treatment: 1 – control (no fertilizer), 2 – humatic (standard amount calculated depending on the amount of Humistar) – 30 l/ha, 3 – Kemira (N : P : K = 10 : 10 : 20) – 500 kg/ha, 4 – compost (mixture of composted manure 70% and plant waste 30%) – 40 t ha-1, 5 – Kemira (N : P : K = 10 : 10 : 20) + humatic – 500 kg/ha + 30 l/ha. The yield, biochemical composition (dry matter, fibre, total sugar) and electrochemical characteristics (pH, redox potential, electrical resistance) of pumkins were analyzed. The P value (as a combined parameter of the three mentioned parameters) was used to evaluate the quality of pumpkins. Among these cultivars, Stofuntovaja pumpkins produced the biggest yield (85.05 t/ha). The pumpkins contained 5.31–19.62% of dry matter, 2.73–10.88% of total sugar. The highest contents of dry matter and total sugar were accumulated by Kroska pumpkin (12.35% and 9.27%, respectively). Pumpkins conteined 0.35–1.31% of fibres. The biggest amount of fibres was found in Golosemiannaja pumpkins (1.02%). Fertilization had a positive influence on dry matter and total sugar content, but not on the yield and fibre content. In the tested samples, pH was close to a neutral solution medium. The value of electrical resistance was more dependent on variety than on fertilization. The obtained data showed that all values of the redox potential in the pumpkins were lower than 28 mV, implying the prevalence of a reductive environment in the samples. When the redox potential is low, plant cells can use a freer enthalpy for their activity.