| Abstract: | Darbo tikslas - nustatyti biologinio (t.y. įvairių gumbelinių bakterijų padermių) ir startinio azoto įtaka sojų produktyvumui ir kokybei. 1997–1999 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto lauko bandymuose tirta inokuliavimo Bradyrhizobium japonicum trejomis padermėmis 2490, 2492, 24100 įtaka sojų Progres produktyvumui ir kokybei. Nustatyta, kad padermė 2490, lyginant su neinokuliuotomis sojomis, vidutiniškai padidino augalo ankščių kiekį 14,5%, augalo sėklų kiekį - 14,2%, sėklų derlių - 15,6%, sėklose žaliųjų proteinų kiekį – 6,9%, riebalų kiekį – 4,9%. Padermė 2492 vidutiniškai padidino augalo ankščių kiekį - 18,6%, augalo sėklų kiekį – 8,7%, sėklų derlių – 17,6%; sėklose žaliųjų proteinų kiekį - 5,2%, baltymų – 3,0%, riebalų – 6,7%. Padermė 24100 turėjo teigiamos įtakos išvardintiems rodikliams, bet patikimai nepadidino sėklų derlių. Startinis azotas (N30), lyginant su netręštomis sojomis, sėklų derlių padidino 20,7%. Startinis azotas padidino žaliųjų proteinų sėklose – 4,4%, žaliųjų riebalų – 1,4%, baltymų – 4,5%. Nustatyta, kad inokuliavimas turėjo teigiamos įtakos aminorūgščių akumuliacijai. Inokuliavimas patikimai padidino nepakeičiamos aminorūgšties metionino kiekį: padermė 2490 – 46,4%, padermė 2492 – 14,9%, padermė 24100 – 36,2%, startinis azotas padidino metionino kiekį tik 13,6%. Reikšminiai žodžiai: aminorūgštys, Bradyrhizobium padermės, derlius, proteinai, riebalai, sojos |
