Saugomų teritorijų miško ekosistemų monitoringas

Abstract

Ekologinio monitoringo sistemoje miško ekosistemų tyrimai užima vieną pagrindinių vietų. Miško ekosistemos atitinkamai reaguoja į vienokių ar kitokių cheminių elementų ar jų junginių kiekius bei jų pokyčius. Reaguodamos į aplinkos pasikeitimus, jos kinta ir informuoja žmogų apie tos teritorijos ekologinę situaciją. Saugomose teritorijose augančių sąlyginai nepakenktų miško ekosistemų dinaminiai tyrimai įgalina analizuoti miškų būklę ir jų sąlygojančio užterštumo laipsnį bei pokyčius regioniniu mastu. Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų (NP) pušynų, kaip jautriausių foninei taršai būklų, įvertinta ketvirtą kartą, Kuršių nerijoje - šeštą. Ištirti medžių pasiskirstymo pagal būklę dėsningumai ir nustatyti medynų pažeidimo laipsniai, priklausomai nuo jų amžiaus. Pateikta pušynų būklės dinamikos analizė bei įvertinti jos pokyčiai. Lietuvos NP pušynų vidutinės būklės rezultatai palyginti tarpusavyje ir atlikta jų analizė. Išanalizuota Integruoto monitoringo stočių sukūrimo svarba nacionaliniuose parkuose bei palyginti uždaruose upelių baseinuose augančių medynų ir bendra nacionalinio parko būklė. Įvertinta skirtingos apimties ir skirtingo detalumo Lietuvos nacionalinių parkų miško ekosistemų būklės ir produktyvumo dinamikos tyrimų sistemos sukūrimo reikšmė