Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/78554
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Energetika ir termoinžinerija / Energetics and thermal engineering (T006)
Author(s): Kryževičienė, Aldona;Navickas, Kęstutis;Župerka, Vidmantas
Title: Daugiamečių žolių panaudojimas biodujoms gaminti
Is part of: Vagos. , Nr. 69 (22) (2005)
Extent: p. 76-82
Date: 2005
Keywords: Daugiametės žolės;Biomasė;Biodujos;Energinis potencialas
Abstract: Straipsnyje pateikti skirtingos sudėties daugiamečių žolynų auginimo ir jų biomasės naudojimo dujoms gaminti tyrimų rezultatai. Lauko bandymai atlikti 2001 - 2004 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Žolės buvo pasėtos 2000 m. lengvo priemolio giliau karbonatiniame, sekliai glėjiškame rudžemyje (Endocalcari – Endohypogleyic Cambisols), kuriame buvo apie 2 % humuso. Auginti skirtingos rūšinės sudėties žolynai: grynų varpinių šakniastiebinių žolių – nendrinių dryžučių (Phalaris arundinacea L.) ir beginklių dirsių (Bromus inermis Leyser.) ir jų dvinariai mišiniai su ankštinėmis žolėmis. Azoto trąšomis buvo tręšti tik gryni varpiniai žolynai. Žolynai pjauti du kartus. Nustatytas žolynų sausųjų medžiagų biomasės derlius ir ląstelienos dalis joje. Žalia daugiamečių žolių biomasė buvo perdirbama laboratoriniuose biodujų reaktoriuose Lietuvos žemės ūkio universitete. Tyrimai atlikti anaerobinėje aplinkoje, nuolatos palaikant 39 oC temperatūrą. Nustatyta, kad žolynų energinį potencialą lėmė jų derlingumas, priklausęs nuo žolynų rūšinės sudėties, pjūties laiko ir meteorologinių sąlygų. Palankiomis žolėms augti sąlygomis žolynų rūšinė sudėtis mažai sąlygojo biomasės derlių – jis buvo pastovus ir pakankamai didelis, iki dešimties t ha-1 sausųjų medžiagų.. Nepalankiais metais žolynų derlingumas buvo žymiai mažesnis, ypač mišinių. Vidutiniais trejų derliaus metų duomenimis, nendrinių dryžučių žolynai ir gryni, ir jų mišiniai su daugiamečiais lubinais bei rytiniais ožiarūčiais buvo derlingesni už beginklių dirsių žolynus. Didžiausia biodujų išeiga – 0,797 m3 iš 1 kg sausųjų medžiagų – gauta iš daugiamečių žolių atolo biomasės. Išgautos iš daugiamečių žolių ir jų mišinių biodujos turėjo didelę metano koncentraciją – iki 70 %
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/78554
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.35 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

30
checked on Nov 3, 2019

Download(s)

6
checked on Nov 3, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.