Daugiamečių žolių panaudojimas biodujoms gaminti

Abstract

Straipsnyje pateikti skirtingos sudėties daugiamečių žolynų auginimo ir jų biomasės naudojimo dujoms gaminti tyrimų rezultatai. Lauko bandymai atlikti 2001 - 2004 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Žolės buvo pasėtos 2000 m. lengvo priemolio giliau karbonatiniame, sekliai glėjiškame rudžemyje (Endocalcari – Endohypogleyic Cambisols), kuriame buvo apie 2 % humuso. Auginti skirtingos rūšinės sudėties žolynai: grynų varpinių šakniastiebinių žolių – nendrinių dryžučių (Phalaris arundinacea L.) ir beginklių dirsių (Bromus inermis Leyser.) ir jų dvinariai mišiniai su ankštinėmis žolėmis. Azoto trąšomis buvo tręšti tik gryni varpiniai žolynai. Žolynai pjauti du kartus. Nustatytas žolynų sausųjų medžiagų biomasės derlius ir ląstelienos dalis joje. Žalia daugiamečių žolių biomasė buvo perdirbama laboratoriniuose biodujų reaktoriuose Lietuvos žemės ūkio universitete. Tyrimai atlikti anaerobinėje aplinkoje, nuolatos palaikant 39 oC temperatūrą. Nustatyta, kad žolynų energinį potencialą lėmė jų derlingumas, priklausęs nuo žolynų rūšinės sudėties, pjūties laiko ir meteorologinių sąlygų. Palankiomis žolėms augti sąlygomis žolynų rūšinė sudėtis mažai sąlygojo biomasės derlių – jis buvo pastovus ir pakankamai didelis, iki dešimties t ha-1 sausųjų medžiagų.. Nepalankiais metais žolynų derlingumas buvo žymiai mažesnis, ypač mišinių. Vidutiniais trejų derliaus metų duomenimis, nendrinių dryžučių žolynai ir gryni, ir jų mišiniai su daugiamečiais lubinais bei rytiniais ožiarūčiais buvo derlingesni už beginklių dirsių žolynus. Didžiausia biodujų išeiga – 0,797 m3 iš 1 kg sausųjų medžiagų – gauta iš daugiamečių žolių atolo biomasės. Išgautos iš daugiamečių žolių ir jų mišinių biodujos turėjo didelę metano koncentraciją – iki 70 %.