Sapropelio kilmės ir šaldymo įtaka jo fizikinėms, cheminėms savybėms ir panaudojimui

Abstract

organiniam sapropeliui. Darbe tirtos kalkinio ir organinio sapropelio fizikinės ir cheminės savybės priklausomai nuo jo prigimties ir šalčio poveikio, siekiant įvertinti šio natūralaus produkto tinkamumą dirvožemio kokybės gerinimui bei tręšimui. Nustatyta skirtingos prigimties sapropelių cheminė sudėtis, šaldyto ir nešaldyto sapropelio pasisotinimo vandeniu eiga ir trukmė, vandentalpa, higroskopinė drėgmė, katijonų mainų talpa, vario jonų sorbcija ir desorbcija jame. Organinis sapropelis turi daugiau azoto ir kalio, todėl gali būti naudojamas kaip trąša. Kalkinis sapropelis, turintis daug mineralinių medžiagų, pasižymi dideliu peleningumu, didesne fosforo junginių koncentracija, taip pat didesniu pH, todėl gali būti naudojamas kaip agromelioracinė medžiaga. Organinis sapropelis pasižymi didesne higroskopine drėgme ir vandentalpa, nors vandenį sorbuoja lėčiau nei kalkinis. Todėl jis gali teigiamai veikti sausų dirvožemių drėgmės balansą. Darbe nustatyta, kad organinio sapropelio katijonų mainų talpa apie 100 kartų didesnė už tipiškų Lietuvos dirvožemių ir kalkinio sapropelio katijonų mainų talpą, todėl jis gali būti panaudotas sunkiųjų metalų judriesiems jonams surišti užterštuose dirvožemiuose. Nustatyta, kad nuo 1997-1998 m. tirtuose sapropeliuose dvigubai padidėjo vario jonų koncentracija. Tai rodo, kad šie sapropeliai teršiami vario junginiais iš ežerų aplinkos. Cu jonų adsorbcijos-desorbcijos procesų tyrimas parodė, kad organinis sapropelis juos efektyviai suriša į netirpius junginius. Sapropelio mėginių šaldymas kalkinio sapropelio prisotinimą vandeniu nežymiai sumažino, o organinio – padidino. Abiejų sapropelių vandentalpa, higroskopinė drėgmė po šaldymo padidėjo. Šaldymas skirtingai veikė kalkinio ir organinio sapropelio katijonų mainų talpą ir Cu2+adsorbcijosdesorbcijos procesus. Pakitimai aiškinami šaldymo metu suardyta sapropelio koloidine būsena, kuri būdingesnė.