Vienanarių, kompleksinių ir lapų trąšų įtaka vidutinio vėlyvumo bulvių 'Cosmos' derliui

Abstract

2001-2003 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje atlikti bandymai, įvertinantys vidutinių ir didelių NPK normų, įterpiamų su vienanarėmis ir kompleksinėmis trąšomis, bei lapų trąšų įtaką vidutinio vėlyvumo bulvių derliui, kokybei, maisto medžiagų balansui, energetiniam efektyvumui, pelningumui. Gerai sukultūrintose, fosforingose ir vidutiniškai kalingose dirvose vidutinio vėlyvumo bulves tikslingiau tręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų, nei vienanarėmis azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Vegetacijos metu bulvių tręšimas du kartus per lapus kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų, gumbų derlių didino sausringais ir normalaus drėgnumo metais. Naudotos trąšos dėsningai mažino krakmolo kiekį gumbuose, tačiau didino cukrų ir nitratų kiekį. Daugiau cukrų ir mažiau sausųjų medžiagų gumbuose buvo patręšus vienanarėmis trąšomis ir vegetacijos metu - papildomai per lapus. Vienanarių trąšų energetinės sąnaudos sudarė maždaug ketvirtadalį bendrojo bulvėms išauginti sunaudoto energijos kiekio, o kompleksinių trąšų didesnė norma – net trečdalį visų bulvėms išauginti reikiamų energijos sąnaudų. Geriausias energijos efektyvumo rodiklis gautas, bulves patręšus vienanarėmis trąšomis. Vidutinio vėlyvumo bulvių gamybinis pelnas, tiek tręšiant vidutine N90P90K180, tiek ir didele kompleksinių trąšų norma N120P120K240 papildomai patręšiant vegetacijos metu amonio salietra N30 norma bei lapų trąšomis, tam tikrais metais buvo nevienodas, tačiau trejų metų vidurkis buvo panašus. Bulves patręšus vienanarėmis trąšomis, pelnas, lyginant su kompleksinėmis trąšomis, gautas mažesnis