Įvairios sudėties mineralinių trąšų tyrimai salyklinių miežių pagrindiniam bei papildomam tręšimui
Date |
---|
2006 |
Salyklinių miežių derlingumo bei grūdų kokybės priklausomumo nuo įvairios sudėties mineralinių trąšų tyrimai vykdyti 2004-2005 metais vidutinio sunkumo priemolio karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje – IDg8-k (Calcari-Epihypogleyic Luvisols (LVg-p-w-cc). Tyrimų metais dirvožemio agrocheminės savybės buvo palankios žemės ūkio augalams augti. Dirvožemis buvo labai didelio fosforingumo, kalingas, artimas neutraliai ir silpnai šarminei reakcijai. Azoto, fosforo ir kalio trąšos salykliniams miežiams buvo išberiamos prieš sėją, o likusi azoto ir kalio trąšų dalis – krūmijimosi tarpsnyje. Lapų trąšos Delfan, Aton AZ buvo išpurškiamos krūmijimosi tarpsnio pabaigoje – bamblėjimo tarpsnio pradžioje; lapų trąšos Fainal K išpurkštos pieninės brandos tarpsnio pradžioje. Tyrimais nustatyta, kad salyklinių miežių tręšimas mineralinėmis trąšomis derlių padidino 62-73 %. Didžiausias 5,0 t ha-1 grūdų derlius gautas, kai šalia pagrindinio bei papildomo tręšimo augalai buvo tręšiami per lapus pirmą kartą azoto Delfan ir mikroelementų Aton AZ lapų trąšų mišiniu, o antrą kartą – kalio trąša Fainal K. Miežiai patręšti tik vienanarėmis ar kompleksinėmis trąšomis, ar papildomai ir lapų trąšomis grūduose sukaupė leistiną salykliniams miežiams žaliųjų proteinų kiekį (10,18 - 10,81 proc.vnt.). Naudotos mineralinės trąšos didino žaliųjų proteinų kiekį miežių grūduose, tačiau jų tarpusavio dėsningos įtakos proteinų kiekiui nenustatyta. Vidutiniais 2004-2005 metų duomenimis, dėl žemesnių trąšų kainų, didžiausią ekonominį efektą davė salyklinių miežių pagrindinis ir papildomas tręšimas vienanarėmis trąšomis ir kompleksinėmis trąšomis deriniuose su amonio salietra.
In 2004-2005 in the Research Station of the Lithuanian University of Agriculture experiments were carried out with the aim to analyse an influence of the simple, complex and leaf feed fertilizers and their complex effect on the yield and quality of malt barley crops. Soil of the site was medium textured loamy carbonaceous leached soil – IDg8-k (Calcari-Epihypogleyic Luvisols (LVg-p-w-cc). The soil was reached in phosphorus, middle content of potassium, neutral pH reaction. Under the influence of mineral fertilizers the yield of malt barley increased by 62-73 % (compared to control variant). The highest 2,11 t ha-1 grain yield was recorded when crop (next to the main and the complementary fertilization with complex fertilizers) was spray-dressed twice: first time with the mix of leaf feed fertilizers Delfan (nitrogen) and Aton AZ (micro-elements), and the second time with Fainal K (potassium). All used mineral fertilizers increased amount of green proteins in barley grain, but differences between variances of fertilization were slight and quintessential influence of used fertilizers we didn’t envisage. During the 2004-2005 period the main and the complementary fertilization of malt barley with simple fertilizers and complex fertilizers combination with nitre of ammonia was the most profitable (on account the lowest prices of fertilizers).
Puslapiai skaičiuoti tekstą perkėlus į Word