Universiteto darbuotojų psichologinė gerovė pokyčių laikotarpiu: literatūros analizė ir integruotas teorinis modelis

Abstract

Lietuvos aukštojo mokslo institucijos jau ne vienerius metus gyvena reikšmingų pokyčių laikotarpiu. Nuolatinis neužtikrintumas ir patiriamos grėsmės dėl vykdomos švietimo politikos, restruktūrizavimo, aukšti reikalavimai, poreikis prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos ir kiti reikšmingi veiksniai skatina atkreipti mokslininkų dėmesį į universiteto darbuotojų (akademinio ir neakademinio personalo) psichologinę gerovę (pvz., Bulotaitė ir kt., 2008; Jezerskytė, 2014; Pociūtė ir kt., 2012), kuri yra neabejotinai reikšminga įvairiems svarbiems su darbu susijusiems rezultatams, pvz., kokybiškam darbo atlikimui (Winefield et al., 2014), studijų kokybei (Gudson et al., 2016), ketinimams išeiti iš darbo (Mauno et al., 2014) ir kt. Atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė patvirtino aptartos problemos aktualumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse ir išryškino universiteto darbuotojų psichologinės gerovės tyrimų fragmentiškumą. Buvo pastebėta, kad, tyrinėjant šį fenomeną, neretai psichologinė gerovė vertinama pasitelkiant vieną ar kelias gerovės dedamąsias dalis (pvz., pasitenkinimą gyvenimu, pasitenkinimą darbu, patiriamas teigiamas ar neigiamas emocines būsenas (Jibeen, 2014; Kaplan et al., 2014; Winefield et al., 2014), tačiau stokojama visybiško modelio, apimančio eudemoninės ir hedoninės psichologinės gerovės sampratų integraciją. Todėl šio pranešimo tikslas – pateikti teorinį universiteto darbuotojų psichologinės gerovės modelį, parengtą remiantis sistemine mokslinės literatūros apžvalga. Integruotą universiteto darbuotojų psichologinės gerovės teorinį modelį sudaro pasitenkinimas darbu ir su darbu susiję rizikos ir saugos veiksniai, kurie išskiriami į tris lygmenis:[...]