| Abstract: | Homoseksualūs asmenys patiria stigmą ir diskriminaciją, turinčią žalingą poveikį jų psichologinei gerovei (Meyer, 2003; Baral et al., 2007). Daugelyje tyrimų nagrinėjama patirta stigma, kuri apima diskriminacijos patirtį, neapykantą, įskaitant fizinį, žodinį ir seksualinį smurtą (Almeida et al., 2009; Herek, 2007; Deacon, 2006). Sunkumai, su kuriais savo gyvenime susiduria homoseksualūs asmenys – tai jų žemesnės savivertės, lyginant su heteroseksualais, pasekmė (Cohn & Hastings, 2010; Blais, Gervais & Hebert, 2014). Taip pat, žemesnė savivertė susijusi ir su homoseksualių asmenų blogesne gyvenimo kokybe. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtos stigmatizacijos ryšį su homoseksualių vyrų ir moterų savęs vertinimu ir psichologine gerove. Metodai. Apklausti 94 homoseksualūs asmenys, iš jų 62 vyrai ir 32 moterys. Tyrime naudota Lietuviškosios psichologinės gerovės skalė (LPGS-S versiją), M. Rosenberg savęs vertinimo skalė ir Kinijos MSM stigmos klausimynas. Atlikto tyrimo rezultatai apskaičiuoti su IBM SPSS Statistics 19 programa, atliekant kintamųjų mediacijos (tarpinio kintamojo reikšmės) analizę. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad žemesnis savęs vertinimas susijęs su dažniau patirta stigmatizacija (r = -0,309, p = 0,002), nepriklausomai nuo socialinių demografinių veiksnių (lyties, amžiaus, išsilavinimo). Be to, patirta stigmatizacija siejasi ir su blogesnę psichologinę gerovę (β = -0,356, p = 0,003) – mažiau optimizmo, pasitenkinimo pragyvenimo lygiu, neigiamas emocingumas, prastesni santykiai su artimaisiais, tarpasmeniniai santykiai, mažesnis pasitenkinimas darbu ir gyvenimu Lietuvoje. Lyties ir amžiaus kintamieji nėra statistiškai reikšmingi šių asmenų psichologinei gerovei.[...] |
