Kvazieksperimentas: ar individuali psichologinė pagalba naudinga kardiologinėje reabilitacijoje besigydančių pacientų sveikimui?

Abstract

Pagrindinė išeminės širdies ligos (IŠL) pacientų pasyvumo priežastis koreguojant sveikatai nepalankų elgesį – motyvacijos trūkumas keistis (Rollnick, Miller, Butler, 2008). Norint pasiekti teigiamų pokyčių, reikėtų psichologiniais metodais stiprinti pacientų motyvaciją pokyčiams. Motyvavimo pokalbis (MP) vis plačiau taikomas sveikatos priežiūros srityje (Beckie et al., 2011; Lee et al., 2016; Ren et al., 2014; Zhu, Ho, Sit, He, 2014), tačiau jo nauda sergančiųjų IŠL reabilitacijoje beveik visai netyrinėta (Lee et al., 2016; Thompson et al., 2011). Tyrimo tikslas – ištirti, ar MP, kaip individuali psichologinės pagalbos priemonė reabilitacijoje, yra naudingas sergančiųjų IŠL sveikimui. Metodika. Tyrimas atliktas pakartotinių matavimų sistemingosios atrankos būdu, tyrimo metodas – kvazieksperimentas. Tiriamieji – 362 Abromiškių reabilitacijos ligoninės kardiologinio skyriaus pacientai (191 poveikio, 171 lyginamojoje grupėse). Su sveikata susijusio elgesio pokyčiai matuoti pasirengimo pokyčiams klausimynais (Prochaska, DiClemente, 1986), kuriuos tiriamieji pildė reabilitacijos pradžioje, pabaigoje ir praėjus trims mėnesiams po reabilitacijos. Poveikio grupei reabilitacijos metu buvo taikomos MP konsultacijos. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. MIP-081/2014). Rezultatai. Blokuotųjų duomenų dispersinė analizė atskleidė, jog motyvaciją fizinio aktyvumo pokyčiams atspindinčios veiksmo stadijos vidurkiai statistiškai reikšmingai padidėjo nuo reabilitacijos pradžios iki pabaigos ir poveikio grupėje kitimas buvo didesnis nei lyginamojoje (p=0,002). Kitais dviem laikotarpiais kitimai tyrimo grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). [...]