Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/59773
Type of publication: Tezės kituose recenzuojamuose leidiniuose / Theses in other peer-reviewed publications (T1e)
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Alčiauskaitė, Laura;Šinkariova, Liuda
Title: Ar saviveiksmingumas gali padėti judėjimo negalią turinčiam asmeniui sėkmingai įveikti stresą? Saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajos
Is part of: Jaunasis mokslininkas tarp tradicijų ir naujovių: 15-oji jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, 2018 m. balandžio 27 d., Vilniaus universitetas: pranešimų santraukų leidinys. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2018
Extent: p. 9-9
Date: 2018
Keywords: Streso įveikos strategijos;Saviveiksmingumas;Judėjimo negalia
ISBN: 9786094599293
Abstract: Įvadas: Judėjimo negalia yra susijusi su daugybe papildomų stresorių, tokių kaip nuolat patiriamas skausmas, pablogėjęs fizinis funkcionavimas, gyvenimo būdo pokyčiai, socialinė stigma, priklausomybė nuo kitų pagalbos, neįgaliesiems nepalanki aplinka bei visuomenė. Visi šie stresoriai gali neigiamai paveikti neįgaliojo sveikatą ir savijautą, tad labai svarbu ieškoti asmens vidinių stiprybių, galinčių padėti asmeniui įveikti su negalia susijusias kliūtis ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Viena iš tokių stiprybių galėtų būti asmens saviveiksmingumas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti judėjimo negalią turinčių asmenų saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajas. Metodai: Tyrime dalyvavo 223 judėjimo negalią turintys asmenys (81 vyras ir 142 moterys), nuo 18 iki 66 metų amžiaus. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34,90 ± 11,33 metų. Respondentų saviveiksmingumas buvo vertinamas pasitelkiant bendro saviveiksmingumo klausimyną (General sel-efficacy scale, Schwarzer, Jerusalem, 1995). Taip pat buvo naudotas COPE-Brief klausimynas (Carver, 1997), kuris leidžia įvertinti, kaip dažnai asmuo naudoja 14 skirtingų streso įveikos strategijų. Rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyrai pasižymi aukštesniu saviveiksmingumu nei moterys. Vyrai, lyginant su moterimis, yra dažniau linkę naudoti aktyvios įveikos, svaiginimosi ir humoro strategijas. Moterys, kovodamos su stresu, dažniau nei vyrai kreipiasi į aplinkinius pagalbos ar patarimų bei emocinės paramos, yra linkusios dažniau pasitelkti emocijų išreiškimo ir religingumo strategijas. Nepriklausomai nuo lyties, aukštesnio saviveiksmingumo tiriamieji dažniau naudoja aktyvios įveikos, planavimo, teigiamos interpretacijos bei humoro strategijas, lyginant su žemesnio saviveiksmingumo tiriamaisiais. [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/59773
Affiliation(s): Psichologijos katedra
Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.38 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

220
checked on Mar 29, 2020

Download(s)

26
checked on Mar 29, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.