Paauglių dėmesingo įsisąmoninimo pokyčiai po pykčio kontroliavimo intrvencijos

Abstract

Pastaruoju metu daugėja tyrimų analizuojančių dėmesingo įsisąmoninimo svarbą asmenų psichologinei gerovei. Pastebėta, kad įsisąmoninimo praktikavimas siejasi su jaunuolių rizikingo elgesio, emocinių sunkumų, negatyvių automatinių minčių mažėjimu (Rawlett, Scrandis, 2016; Rossello ir kt., 2016; Eisenlohr-Moul ir kt., 2016). Taigi dėmesingo įsisąmoninimo mokymas mokyklose galėtų būti saugos veiksnys, apsaugontis paauglius nuo emocinių ir elgesio sunkumų. Be to prevencinių programų rengimas, įgyvendinimas ir taikomojo pobūdžio tyrimų vykdymas yra viena iš svarbiausių mokyklos psichologo veiklos sričių, kuri itin glaudžiai siejasi su sveikatos ugdymo prioritetu edukacinėje bendruomenėje (Petrulytė, Guogienė, 2017). Taigi šis tyrimas prisidės atskeidžiant, kaip polinkis į dėmesingą įsisąmoninimą gali keistis po mokyklos psichologų įgyvendinamos pykčio kontroliavimo intervencijos, kuri yra orientuota į pykčio atpažinimo ir įsisąmoninimo mokymą. Tyrimo tikslas – įvertinti paauglių dėmesingo įsisąmoninimo pokyčius po pykčio kontroliavimo intrvencijos. Tyrime dalyvavo 403 tiriamieji (232 merginos; 171 vaikinai), kurių amžiaus vidurkis 14 (±.9) metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į tiriamąją (166 tiriamųjų) ir lyginamąją (237 tiriamųjų) grupes. Tiriamoji grupė dalyvavo 10 sesijų pykčio kontroliavimo intervencijoje, grįstoje dėmėsingu įsisąmoninimu ir kognityvine-elgesio teorija. Grupinė intervencija buvo parengta pagal J. R. Kelly (2007) Pykčio kontroliavimo intervenciją. Tyrime naudotas Brown ir Ryan (2003) Įsisąmoninto dėmesingumo skalė. Po intervencijos statistiškai reikšmingai pagerėjo mergaičių dėmesingo įsisąmonimo rezultatai (p<0.05). Vaikinų imtyje antro matavimo metu atsirado statistiškai reikšmingas skirtumas tarp intervencinės ir lyginamosios grupės (p<0.05).[...]