Vairuotojų, netekusių teisės vairuoti dėl skirtingo pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimų, rizikingai vairuoti skatinančių veiksnių palyginimo analizė

Abstract

Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimai laikomi vienais svarbiausių rizikingo vairavimo rodiklių. Todėl, psichologinių veiksnių, siejamų su didesne tikimybe pažeisti KET, tema išlieka aktuali. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad itin savo vairavimo gebėjimais pasitikintys vairuotojai, turintys palankesnį požiūrį į su rizika siejamą vairavimo elgesį, yra linkę dažniau pažeisti KET. Tačiau, lieka neaišku, ar šie rizikuoti skatinantys veiksniai skiriasi skirtingus KET pažeidimus padariusių ir teisės vairuoti netekusių vairuotojų grupėse. Todėl, šio tyrimo tikslas – įvertinti ar ir kaip skiriasi rizikuoti skatinančių psichologinių veiksnių išreikštumas trijose teisės vairuoti dėl skirtingo pobūdžio KET pažeidimų netekusių vairuotojų grupėse. Pagrindinis tyrimo metodas – empirinis tyrimas, kuriame dalyvavo 1002 vairuotojai (803 vyrai, 199 moterys), iš kurių 45,6% neteko teisės vairuoti dėl vairavimo apsvaigus, 37,2% - dėl leistino greičio viršijimo ir 17,2% - dėl kitų KET pažeidimų (pvz., ištisinės linijos kirtimas). Sudarytu savižinos klausimynu buvo įvertinti trys vairuotojus pažeidėjus rizikingai vairuoti skatinantys veiksniai: nuostatos dėl rizikingo vairavimo (Iversen, Rundmo, 2004), motyvai vairuoti rizikingai (Ho, Gee, 2008) bei vairavimo saviveiksmingumas (George ir kt., 2007). Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrams, netekusiems teisės vairuoti dėl greičio viršijimo, būdinga palankesnė nuostata dėl greičio viršijimo, palankesnė nuostata dėl kitų rizikingo vairavimo ir palankesnė nuostata dėl vairavimo apsvaigus, lyginant juos su vyrais, nubaustais už vairavimą apsvaigus. Pastarieji turi stipriau išreikštą motyvą rizikuoti dėl pasitikėjimo savimi, bet mažiau išreikštą motyvą rizikuoti viršijant greitį nei vyrai, nubausti dėl greičio viršijimo.[...]