Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/58041
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Biologija / Biology (N010)
Author(s): Zybartaitė, Lina;Žukauskienė, Judita;Jodinskienė, Milda;Janssens, Steven B;Paulauskas, Algimantas;Kupčinskienė, Eugenija
Title: RAPD analysis of genetic diversity among Lithuanian populations of Impatiens glandulifera
Other Title: Bitinės sprigės (Impatiens glandulifera Royle) Lietuvos populiacijų genetinė įvairovė pagal atsitiktinai pagausintą polimorfinę DNR
Is part of: Žemdirbystė = Agriculture. Akademija, Kėdainių raj. : Lietuvos žemdirbystės institutas, 2011, T. 98, Nr. 4
Extent: p. 391-398
Date: 2011
Keywords: Balsaminaceae;Polimorfinė DNR;DNR žymenys;Balsaminaceae;Polymorphic DNA;Molecular markers
Abstract: Kai kuriose Azijos šalyse natūraliai augančios bitinės sprigės (Impatiens glandulifera Royle), anglų vadinamos „Himalajų sprige“ arba „policininko šalmu“, sėklų aliejus naudojams maistui. 1838–1839 m. įvežta į Europą (Angliją), bitinė sprigė greitai tapo populiariu darželių augalu, o netrukus virto piktžole. Pastaruoju metu bitinė sprigė tapo invaziniu augalu beveik visoje Europoje ir toliau skverbiasi į naujas augavietes. Iki šiol Pabaltijo šalių bitinės sprigės genetinė įvairovė nebuvo tyrinėta. Darbo tikslas – įvertinti bitinės sprigės Lietuvos populiacijų genetinį kintamumą atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR (APPD) metodu. Panaudojus 8 APPD pradmenis išanalizuota 20 bitinės sprigės populiacijų (kiekvienoje po 20 individų), besiskiriančių geografine padėtimi arba augavietės ypatumais. Nustatyta, kad polimorfinių DNR atkarpų skaičius svyravo 40–56 %, Nei genetinės įvairovės rodiklis prilygo 0,115–0,165, Šanono informacijos indeksas – 0,183–0,255. Tarppopuliacinė įvairovė buvo didesnė (51 %) už vidupopuliacinę. Populiacijų polimorfinių atkarpų procentas didėjo (r = −0,535, p < 0,015), mažėjant vidutinei vietovės vegetacijos sezono temperatūrai. Iš visų tirtų 20 populiacijų tik vienos Palangos populiacijos genetinis atstumas su kitomis populiacijomis didėjo, mažėjant šios populiacijos geografiniam atstumui su kitomis populiacijomis (r = −0,755, p < 0,001). APPD genetinius atstumus vaizduojančioje dendrogramoje išsiskiria 4 pagrindinės grupės, tarp kurių nėra aiškaus geografinio pasiskirstymo. Molekuline genetika (APPD metodu) paremti Lietuvos bitinės sprigės tyrimų duomenys rodo, kad į mūsų kraštą ji buvo įvežta ne vieną kartą. Šios rūšies plitimas vyksta keliais būdais: gamtiniu, kurį gali įvairiai keisti tikslingai ir netikslingai žmonių platinamos arba pernešamos sėklos
In some Asian countries, the seeds of Himalayan balsam or policeman’s helmet, Impatiens glandulifera Royle are harvested as a food source. First introduced to Europe in 1838–1839, I. glandulifera quickly became a garden favourite and later on a prodigious weed. Nowadays I. glandulifera is highly invasive in almost whole Europe and occurs in various habitats. So far, little has been known about the genetic diversity of I. glandulifera in the Baltic region. The objective of this study was to evaluate the genetic variability of Lithuanian populations of I. glandulifera differing in geography or habitats by the randomly amplified polymorphic DNA (RAPD), using 8 primers. At the species level, all DNA bands (188) were polymorphic. Among populations of I. glandulifera genetic parameters ranged in the following intervals: 40–56% of polymorphic DNA bands, 0.115–0.165 for Nei’s gene diversity, 0.179–0.255 for Shannon’s information index. Pairwise genetic distances between populations ranged in the interval 0.088–0.259. AMOVA showed significant genetic differentiation of I. glandulifera populations in Lithuania (ΦPT = 0.511, p ≤ 0.01). Percentage of polymorphic DNA bands (generated by RAPD primers) of the populations correlated negatively with the site’s mean temperature for vegetation season (r = −0.535, p < 0.015). Only for one population (Palanga population located near the Baltic sea) out of 20, significant relations were found between this population genetic and geographic distances to the other populations (r = −0.755, p < 0.001). Genetic distance-based cluster analyses for 400 individuals indicated 4 major groups of populations, among which there was no clear geographical pattern. O ur RAPD analyses indicate multiple introduction of this species in Lithuania. Presumably several different ways of invasion of I. glandulifera took place: natural run and predisposing it intentional and unintentional [...]
Internet: http://www.lzi.lt/tomai/98(4)tomas/98_4_tomas_str7.pdf
Affiliation(s): Biologijos katedra
Gamtos mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml15.98 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

WEB OF SCIENCETM
Citations 1

13
checked on Sep 12, 2020

Page view(s)

150
checked on Jan 6, 2020

Download(s)

10
checked on Jan 6, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.