Nakvišų poveikis moters organizmui

Abstract

Gydymas nakvišų aliejumi (Oenotherae biennis oleum) dabar yra vienas dažniausiai naudojamų alternatyviosios terapijos būdų. Dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.) yra nakvišinių (Onagraceae Juss) šeimos dvimetis žolinis vaistinis, dekoratyvinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Paplitęs Azijoje, Europoje. Senovės indėnai nakvišoms buvo priskyrę žmogui stebuklingų galių suteikiančių savybių ir naudojo ne tik nuraminti odos uždegimams, paspartinti žaizdų gijimui, bet ir virškinimo sistemos sutrikimams, gerklės skausmui gydyti. Europoje ilgą laiką nakvišų antpilai buvo vartojami kaip tonizuojamoji priemonė, o Tolimuosiuose Rytuose iš nakvišų sėklų buvo spaudžiamas aliejus, kuris vartotas žaizdoms gydyti. Dabar iš aliejingų nakvišų sėklų šaltojo presavimo arba ekstrahavimo būdu yra spaudžiamas nakvišų aliejus (NA), kuris yra polinesočiųjų (alfa ir gama linoleno) riebalų rūgščių šaltinis. Juo gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, egzema, aknė, jis naudojamas kosmetologijoje stiprinti plaukams ir nagams bei odos terapijai. Nors NA geriausiai žinomas dėl savo poveikio gydant sistemines ligas (lėtinį uždegimą, atopinį dermatitą, reumatoidinį artritą), jis pasižymi ir specifiniu poveikiu moters organizmui [1]. Moters organizmui aktualiausia yra gauti pakankamą kiekį alfa bei gama linoleno rūgščių (GLR), kurių gausu NA. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių reakcijų, reguliuojančių gyvybines funkcijas bei organų veiklą [2].