Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/572
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Pocytė, Silva
Title: Refleksijos Donelaitikos tematika
Other Title: Reflections on Donelaitis’s reflections
Is part of: Darbai ir dienos, 2015, nr. 63, p. 223-239
Date: 2015
Keywords: Kristijonas Donelaitis;Prūsijos Lietuva;Evangelikų liuteronų kunigas;Königsbergo universitetas;Apšvietos epocha;Prussian Lithuania;Evangelical Lutheran pastor;University of Königsberg;Enlightenment
Abstract: 2014 m. buvo švenčiamas evangelikų liuteronų kunigo ir poeto Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Šiame straipsnyje, analizuojant dalį jubiliejiniais metais pasirodžiusių mokslinių bei publicistinių tekstų, išskiriamos svarbiausios temos, kurios padeda suvokti Apšvietos epochos įtaką XVIII a. europinei ir Prūsijos karalystės kultūros raiškai, gyventojų savimonės transformacijoms, jų mentaliniams pokyčiams, visuomenės ir valdžios, visuomenės ir bažnyčios santykių raidai. Autorė pastebi, kad kalbant apie Donelaičio laikmetį, apie faktorius, kurie veikė šios asmenybės kūrybines ir ganytojiškas intencijas, yra būtina visos Prūsijos valstybės politinio, kultūrinio bei europinio konteksto aprėptis, kurioje ryškėtų trijų dominuojančių segmentų „Donelaitis – Prūsijos Lietuva – Prūsijos karalystė“ seka, nes Prūsijos istorija tiesiogiai veikė ir tos valstybės integralią dalį – Prūsijos Lietuvą, kurioje gyveno lietuviškai kalbėję lietuvininkai.XVIII a. suformavo lojalų valstybei Prūsijos lietuvį, kuris buvo paklusnus valdžiai, vykdė visus karaliaus išleidžiamus ediktus ir didžiavosi sava vokiška valstybe, todėl Donelaičio kūryba ir jai skirtas adresatas turi būti analizuojamas ne „išgryninto“ lietuviškumo, o protestantiškos ir vokiškos kultūros fone. Pastebėta, kad Donelaitį kaip kūrėją subrandino studijos Königsbergo universiteto Teologijos fakultete. Neabejotina, kad jeigu Donelaitis nebūtų buvęs evangelikų liuteronų kunigu, jis nebūtų tapęs ir poetu. Tačiau šis labai svarbus religinės įtakos faktorius dažname tekste buvo nustumiamas į mokslinių tyrimų pakraštį, nes viešojoje erdvėje dažniausiai mūsų Donelaitis yra suvokiamas tik bendro lietuviškumo kontekste, ignoruojant vokiškos civilizacijos su sava politine, ekonomine, religine ir kultūrine tikrove įtaką. Straipsnyje yra polemizuojama su autoriais, kurie „Metams“ suteikia politinį atspalvį, ir teigiama, kad Donelaičio kūryba lietuvių kalba yra ne pasipriešinimo germanizacijai, o tipiška Apšvietos amžiaus kūrėjo ir protestantų kunigo veiklos išraiška.
2014 was the year in which the 300th anniversary of the birth of Kristijonas Donelaitis, an Evangelical Lutheran pastor and poet, was celebrated. In this article some of the scholarly and journalistic texts that appeared in this jubilee year are analyzed, namely those that help us understand the effects of the Enlightenment on 18th century expressions of culture in Europe and in the Kingdom of Prussia; the transformations of people‘s self-consciousness and their mental changes; and the evolution of relations between society and government, and society and church. The author observes that seriously discussing the period in which Donelaitis lived and the factors that shaped his creative and pastoral intentions, absolutely requires a full grasp of the entire context of the Prussian state‘s political, cultural, and general European environment wherein the sequence of three dominant segments Donelaitis – Prussian Lithuania– Kingdom of Prussia becomes clear, inasmuch as the history of Prussia had a direct influence on an integral part of that state, namely Prussian Lithuania, in which the Lithuanian-speaking inhabitants lived.The 18th century formed a Prussian Lithuanian who was loyal to his state, obeyed his government, carried out all of the king’s edicts, and was proud of his German kingdom. Hence the creative output of Donelaitis and its addressee ought to be analyzed against a background not of a “pure” Lithuanianism but of Protestant and German culture. We know that as a writer Donelaitis was shaped by his studies at the Theological Faculty of the University of Königsberg. There’s little doubt that if Donelaitis had not been an Evangelical Lutheran pastor he would not have become a poet. Yet this very important religious factor often was pushed to the margins of scholarly research because in the public perception our Donelaitis is usually thought of in the context of general Lithuanianness and in ignorance of the influence of German civilization, with its own distinctive political, economic, religious, and cultural reality. This article not only criticizes authors who give The Seasons a political coloring but also argues that Donelaitis’s works in the Lithuanian language are not an expression of resistance to Germanization but a typical manifestation of the activities of a man of the Enlightenment who was a writer and a Protestant minister.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/572
https://hdl.handle.net/20.500.12259/572
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2015, nr. 63

Files in This Item:
ISSN2335-8769_2015_N_63.PG_223-239.pdf140.94 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

178
checked on May 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.