Borrelia burgdorferi sensu lato genospecies in Ixodes ricinus ticks feeding on passerine birds in southern Norway

Abstract

Paukščiai yra svarbūs erkių pernešamų patogenų platintojai. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo ištirti Bortrelia burgdorferi sensu lato genotipų paplitimą tarp Ixodes ricinus erkių, surinktų nuo žvirblinių paukščių iš dviejų ornitologinių stočių (Jomfruland ir Lista) Pietų Norvegijoje. Tirtose vietose nuo 157 užkrėstų paukščių, atstovaujančių 26 rūšims, surinkta 608 (109 lervos ir 499 nimfos) nesubrendusios erkės. Siekiant nustatyti B. burgdorferi s. l., erkėse gausinamas specifinis ospA genas, kuris aptinkamas lp-54 genominėje plazmidėje. Iš 157 užsikrė- tusių paukščių 21 pernešė I. ricinus erkes, užkrėstas B. burgdorferi s. l. B. burgdorferi s. l. patogenų aptikta 19,7 % mėginių. Iš viso 6,4 % lervų (7/109) ir 10 % nimfų (50/499) mėginių buvo teigiami. Daugiausiai užsikrėtusių erkių nurinkta nuo juodojo strazdo (Turdus merula). Dažniausias genotipas buvo B. garinii (85,5 %), mažiau paplitę – B. afzelii (9 %) ir B. valaisiana (5,5 %). Identifikuoti penki skirtingi B. garinii tipai. Rezultatai rodo, kad juodasis strazdas gali dalyvauti B. garinii ir B. valaisiana bakterijų cirkuliacijoje ir paplitime. Iš tirtų vietų surinktose erkėse B. garinii neidentifikuota. Tarp erkių, graužikų ir erkių, surinktų nuo graužikų, dominavo B. afzelii genotipas

Birds are increasingly considered important in the global dispersal of tick-borne pathogens. The purpose of this study was to investigate the prevalence of Borrelia burgdorferi sensu lato genospecies in Ixodes ricinus ticks collected on passerine birds from two ornithological stations (Jomfruland and Lista) in southern Norway. In both sampling sites a total of 608 (109 larvae and 499 nymphs) of immature ticks were collected from 157 infested birds representing 26 species. The presence of B. burgdorferi s.l. DNA in ticks was tested using direct PCR amplification of the ospA gene, localized on lp-54 plasmid in B. burgdorferi s.l. genome. Twenty one out of 157 infested (13%) birds carried B. burgdorferi s.l. infected Ixodes ricinus ticks. B. burgdorferi s.l. DNA was detected in 19.7% of the tick samples. In total, 6.4% of larvae (7/109) and 10% of nymphs (50/499) were positive. The vast majority of infected ticks were found on blackbird (Turdus merula). The most frequent genospecies was B. garinii (85.5%), followed by B. afzelii (9.0%) and B. valaisiana (5.5%). Five different B. garinii genotypes were identified. Our findings showed that the blackbirds may support the circulation and spread of B. garinii and B. valaisiana. B. garinii was not detected in questing ticks from investigated locations. B. afzelii genospecies, however, dominated in questing ticks, rodents and ticks from rodents