Skirtingų informacijos šaltinių reikšmė sąsajai tarp mokytojų turimų faktinių ir suvokiamų žinių apie autizmo spektro sutrikimą (ASS)

Abstract

Dažnai autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintys vaikai lanko bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą. Yra svarbu žinoti, ar mokytojai turi pakankamai faktinių žinių apie ASS bei ar jos sutampa su tuo, kaip mokytojai subjektyviai vertina savo turimas žinias apie ASS. Supratus, kaip su galimu neatitikimu (t. y. aukštesniais suvokiamų, o ne faktinių, turimų žinių rodikliais) – „žinojimo iliuzija“ – yra susiję informacijos apie ASS šaltiniai bei jų pobūdis, būtų galima daryti išvadas apie tikslingus mokytojų informuotumo ASS klausimais būdus bendrojo lavinimo mokyklose. Tokiu atveju, apie autizmo spektro sutrikimą objektyviai informuoti mokytojai turėtų geresnes galimybes naudoti atitinkamus darbo su autistiškais vaikais metodus. Tikslas – išanalizuoti literatūroje pateikiamus tyrimų rezultatus apie informacijos šaltinių reikšmę sąsajai tarp faktinių ir suvokiamų turimų žinių apie autizmo spektro sutrikimus mokytojų grupėje. Metodika. Duomenų bazių EBSCOhost, SAGE journals, ScienceDirect, Taylor & Francis ir kt. literatūros šaltinių apžvalga ir analizė. Rezultatai: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai pasižymi aukštesniais suvokiamų turimų žinių apie autizmo spektro sutrikimą rodikliais nei faktinių turimų žinių rodikliais, t. y. stebima „žinojimo iliuzija“. 2. Dažniausias informacijos apie autizmo spektro sutrikimą šaltinis mokytojų grupėje yra žiniasklaida. 3. Mokytojai, informaciją apie autizmo spektro sutrikimą gaunantys iš akademinių šaltinių, pasižymi aukštesniais faktinių turimų žinių apie autizmo spektro sutrikimą rodikliais, lyginant su mokytojais, informaciją gaunančiais iš žiniasklaidos šaltinių. Diskusija. Galima daryti prielaidą, jog bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys mokytojai informaciją apie ASS gauna iš žiniasklaidos ir tai turi reikšmę „žinojimo iliuzijos“ atsiradimui.[...]