Dirbančių ir nedirbančių už universiteto ribų doktorantų profesinio identiteto raiška

Abstract

Šiomis dienomis vis labiau kalbama apie būtinus pokyčius trečiosios pakopos studijų srityje. Remdamiesi tarptautine praktika ir situacija Lietuvoje, akademinės bendruomenės ir valdžios institucijų atstovai akcentuoja doktorantūros studijų modernizavimą. Vienas iš pagrindinių laukiančių pokyčių – numatoma įsteigti profesinę doktorantūrą. Taip siekiama padidinti doktorantų ir mokslininkų, dirbančių verslo įmonėse, skaičių. Partneryste paremta (profesinė) doktorantūra yra svarbus įrankis žinių taikymo ir inovacijų kūrimo įgalinimui Lietuvoje (Paliokaitė, 2016). Be to, tyrimai (Kovalčikienė, 2014) rodo, kad 69,4% doktorantų Lietuvoje norėtų tapti profesionaliais savo srities praktikais. Šio pranešimo tikslas – atskleisti veiksnius, turinčius reikšmę dirbančių ir nedirbančių už universiteto ribų doktorantų praktiko profesinio vaidmens identitetui. Tyrime dalyvavo 494 doktorantai (66% moterų ir 34% vyrų) iš 22 Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų. Duomenims rinkti naudota internetinė apklausa. Tyrime naudoti instrumentai: Doktoranto profesinio identiteto klausimyno (Kovalčikienė, Bukšnytė-Marmienė, 2012) praktiko profesinio vaidmens identiteto skalė, Mąstymo stilių inventorius (Sternberg, Wagner, 1992), Didžiojo penketo inventorius (Benet-Martinez, John, 1998; John et al., 1991, 2008), Doktorantų socialinio palaikymo klausimynas (Kovalčikienė, Bukšnytė-Marmienė, 2012). Rezultatai atskleidė, kad stipriau išreikštą praktiko profesinio vaidmens identitetą dirbančiųjų grupėje numato labiau jaučiamas šeimos ir draugų palaikymas, labiau išreikštas sąmoningumas bei mažiau išreikštas neurotizmas. Pastarasis veikia tarpininkaujamai ryšyje tarp jaučiamo palaikymo iš darbdavio ir praktiko profesinio vaidmens identiteto. [...]