Bijau, pykstu ir gaila: psichikos liga sergančiuosius stigmatizuojančių emocijų palyginimas JAV ir Lietuvos psichikos sveikatos specialistų grupėse

Abstract

Paprastai iš psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikimasi, teigiamesnio požiūrio į psichikos liga sergančius asmenis, o didėjant profesinėms žinioms apie psichikos ligas bei kaupaintis darbo patirčiai tarsi natūraliai turėtų mažėti ir šiomis ligomis sergančiųjų baimė, gailestis bei pyktis jiems. Šiuo tyrimu siekiama palyginti stigmatizuojančių emocijų dinamiką priklausomai nuo psichologijos ir socialinio darbo studentų bei specialistų profesinės patirties Lietuvoje bei JAV. Metodika. Tyrime dalyvavo 828 būsimi bei 295 jau dirbantys psichikos sveikatos priežiūros specialistai. 632 tiriamieji buvo psichologai (77,7 % lietuvių; 74,5 % studentų), 491 socialinis darbuotojas (73,9 % lietuvių; 72,7 % studentų). Siekiant įvertinti stigmatizuojančių emocijų dinamiką priklausomai nuo tiriamųjų profesinės patirties studentai buvo suskirstyti į tris grupes (1-2 kurso bakalaurai, 3-4 kurso bakalaurai bei magistrantai), o profesionalai – į dvi grupes (trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį turintys). Remiantis moksline literatūra specialiai šiam tyrimui buvo sudarytas 13 klausimų klausimynas stigmatizuojančių emocijų (baimės, gailesčio, pykčio) stiprumui įvertinti. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje tiek psichikos sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys psichologai bei socialiniai darbuotojai, tiek šių sričių studentai pasižymi stipriau išreikštomis stigmatizuojančiomis emocijomis lyginant su JAV tiriamaisiais. Nustatytas tik vienas reikšmingas stigmatizuojančios baimės skirtumas priklausomai nuo tiriamųjų turimos profesinės patirties: daugiau darbo patirties turintys socialiniai darbuotojai lietuviai išsakė mažiau baimės lyginant su mažiau profesinės patirties turinčiais kolegomis bei 1-2 kurso studentais. Kitų baimės, pykčio bei gailesčio skirtumų priklausomai nuo JAV ar lietuvių tiriamųjų patirties nenustatyta. Išvados ir diskusija.[...]