Adaptation des methodologies non-conventionnelles lors des pauses creatives
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
LT | ||
Vingelienė, Ramutė | Kauno technologijos universitetas | LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2016 | 7 | 241 | 251 |
Šiame straipsnyje nagrinėjami netradiciniai mokymo metodai užsienio kalbų dėstyme, kurie mokymosi procesą paverčia žymiai patrauklesniu, įdomesniu, padeda išvengti rutinos ir sustiprina besimokančiųjų motyvaciją. Sudėtingame mokymosi programos, kontrolės ir vertinimo sistemos kontekste kūrybinės pauzės (pertraukėlės) atskleidžia efektyvų ir novatorišką požiūrį į užsienio kalbos mokymą, skatinantį kūrybiškumą ir žymiai palengvinantį įsiminimo procesą. Trumpos rekreacinės pertraukėlės yra puiki tradicinių pamokų alternatyva, kurių metu be baimės ir streso, įdomaus žaidimo, ritmiško tam tikrų kalbos segmentų kartojimo, kūrybinių improvizacijų ar kitų metodų pagalba išlaisvinama besimokančiųjų vaizduotė ir sustiprinamos teigiamos emocijos. Straipsnyje pateikiama išsami netradicinių užsienio kalbų mokymo metodų apžvalga ir visiškai naujas jų pritaikymas, ypatingą dėmesį kreipiant į judesio, balso, ritmo, muzikos vaidmenį šiame procese. Autorės remiasi H. Gardner, B. Hourst, J. Leveque, A. Haupens Tankara (Swingo metodo autoriaus) B. Dufeu (lingvistinės psichodramaturgijos puoselėtojo), G. Lozanovo (sugestopdijos pradininko) novatoriškomis idėjomis, su kurių įgyvendinimu praktikoje joms teko susidurti pedagoginių stažuočių Prancūzijos universitetuose metu. Netradiciniai mokymo metodai, kurie ne visada duoda teigiamų rezultatų tradicinės pamokos metu, gali būti puikiai panaudojami kūrybinių rekreacinių pertraukėlių metu. Šios trumpos pauzės, kaip papildoma mokymo proceso priemonė, yra efektyvus būdas sparčiai lavinti sklandų užsienio kalbos vartojimą, integruojantį sudėtingus kalbos reiškinius, ir palengvinti jų įsiminimą. Tai sustiprina besimokančiųjų motyvaciją, keičia jų požiūrį į patį mokymąsi.[...]
Cet article invite à se souvenir des méthodologies non-conventionnelles (MNC) et, en les innovant, à adapter dans l’enseignement moderne des langues étrangères afin d’en rendre l’enseignement / l’apprentissage plus attractif et moins ennuyeux, sans contrevenir aux programmes, au contrôle continu, à la notation imposés par les institutions ainsi que d’autres éléments indispensables dans le cadre scolaire ou universitaire, qui rendent le travail routinière et entrainent les conséquences négatives telles que le désintérêt pour la discipline enseignée, une faible motivation. Les auteurs de cet article cherchent à retrouver dans la multitude des documents pédagogiques des alternatives à l’enseignement traditionnel. A cet égard, les pauses pourraient servir d’un outil novateur à apprendre et transmettre des savoirs avec plus d’effectivité et moins d’ennui. Les auteurs se penchent sur les fondements du «Mieux apprendre» de B. Hourst, le Français fluide de Jason Levêque, Swingo d’Alexander Haupens Tankara, la psychodramaturgie de Bernand Dufeu. Toutes ces approches innovatrices, issues des méthodologies non-traditionnelles, favorisent une bonne ambiance physique et mentale, stimulent la créativité et l’imagination. Ces nouvelles approches, selon les auteurs, pourraient servir d’efficaces outils complémentaires aux supports habituels à exploiter lors des pauses créatives ou récréatives. Le but de cet article est de rappeler les MNC et d’encourager les professionnels à chercher de nouveaux défis et profits dans l’enseignement/ l’apprentissage des langues étrangères.