Balzamininių (Balsaminaceae) šeimos augalų molekulinių tyrimų apžvalga

Abstract

Tyrimo tikslas yra apžvelgti balzamininių šeimos augalų molekulinius tyrimus. Šiuolaikiniais molekulinės genetikos metodais nustatyti filogenetiniai ryšiai tarp Balsaminaceae, Tetrameristaceae ir Marcgraviaceae šeimų, kurios apjungiamos į Ericales eilę. Pagal ImpDEF1 ir ImpDEF2 bei chloroplastų atpB-rbcL regionų sekas Europos invazinės rūšys Impatiens glandulifera ir I. parviflora yra viename klasteryje. Greta sistematinio pobūdžio darbų atliekami Impatiens rūšių populiaciniai tyrimai. Daugiausiai dėmesio susilaukė Europos invazinė rūšis – I. glandulifera, ypač išsamiai ji analizuota naudojant mikrosatelitų žymenis. Šie tyrimai atskleidė, kad I. glandulifera į Europą buvo introdukuota kelis kartus ir plito įvairiais būdais: natūraliai, sąmoningai ir nesąmoningai pernešant žmonių. Vyrauja Vakarų Europos invazinių populiacijų tyrimai. Daugumoje atvejų analizuojama tik viena Impatiens rūšis vienos šalies, šalies srities lygmenyje. Kai kuriais metodais – pagal paprastųjų kartotinių sekų, paprastųjų kartotinių sekų intarpų ir atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR žymenis, apžvelgtos Baltijos šalių populiacijos. Pagausintų fragmentų ilgio polimorfizmo metodu trūksta išsamesnių I. parviflora populiacijų tyrimų, kad būtų galima palyginti molekulinę įvairovę tarp invazinių ir natūralių arealų

The objective of this study was to overview the molecular studies of Balsaminaceae family. The newest molecular genetic methods were used to determine phylogenetic relationships between Balsaminaceae, Tetrameristaceae and Marcgraviaceae families belonging to Ericales. According to ImpDEF1, ImpDEF2 and chloroplast atpB-rbcL region sequences, species, invasive in Europe, I. glandulifera and I. parviflora were alocated in the same clade. In addition to the systematic research, population studies of various Impatiens species were perfomed. Most molecular research of Impatiens genus was concentrated on invasive species I. glandulifera, using microsatellites. These studies revealed that I. glandulifera was introduced to Europe several times and spread in different ways: naturally, by unintensional and intensional activities of human. In many cases only one Impatiens species was analysed inside one country or its region and majority of selected populations belonged to West Europe, some methods were applied to populations of the Baltic States. Using inter-simple sequence repeat and random amplified polymorphic DNA markers, higher genetic diversity was found in invasive species compared to native species. There are only initial studies concerning diversity of populations of I. parviflora analyzed by amplified fragment length polymorphism markers