Asmenybės bruožų svarba lietuvių emigrantų ir gyvenančių Lietuvoje gerovei

Abstract

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pozityviais laikomi asmenybės bruožai susiję su aukštesne asmens nusakoma gerove. Visgi psichologinis mechanizmas, siejantis asmenybės bruožus ir gerovę, nėra aiškus. Daugiau žinių galėtų suteikti asmenų, kurie persikėlė gyventi į kitą šalį, bei likusiųjų gimtojoje šalyje asmenybės bruožų ir gerovės sąsajų tyrinėjimas. Sio tyrimo tikslas - nustatyti asmenybės bruožų svarbą lietuvių emigrantų ir gyvenančių Lietuvoje gerovei. Tyrime dalyvavo 1209 (apie 20 proc. vyrų) lietuviai. 52,2 proc. tiriamųjų gyveno emigracijoje, o 47,8 proc. - tyrimo metu gyveno Lietuvoje. Gerovei matuoti buvo naudotas Psichikos sveikatos kontinuumo klausimynas (MHC-SF; Keyes, 2009), asmenybės bruožams - „Penketo svarbiausių" bruožų klausimynas (Benet-Martinez, John, 1998; John, Donahue, Kentle, 1991; John, Naumann, Soto, 2008). Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad kontroliuojant lytį, amžių ir išsilavinimą, emigrantai, lyginant su gimtoje šalyje gyvenančiais tautiečiais, surinko aukštesnius psichologinės, socialinės ir emocinės gerovės skalių balus. Užsienyje gyvenantys lietuviai pasižymi labiau išreikštu sutariamumu, sąmoningumu, atvirumu patirčiai, ekstraversija bei mažiau išreikštu neurotiškumu nei likusieji gyventi Lietuvoje. Tiriamųjų gerovė yra susijusi su jų asmenybės bruožais, kontroliuojant demografines jų charakteristikas ir emigravimo faktą. Aukštesne psichologine gerove pasižymi lietuviai turinys labiau adaptacijai palankius asmenybės bruožus: žemesnį neurotiškumą, aukštesnius sutariamumo, sąmoningumo, atvirumo patirčiai, ekstraversijos įverčius. Emocinė gerovė reikšmingai susijusi su ekstraversija, neurotiškumu ir atvirumu patyrimui, o socialinė gerovė - su ekstraversija, sutariamumu bei atvirumu patyrimui. [...]