Idealus vadovas pavaldinių požiuriu: etiškas ar rezultatyvus?

Abstract

Naujausiose vadovavimo teorijose etiška lyderystė laikoma efektyvaus vadovavimo prielaida (Stelmokienė, Endriulaitienė, 2015; Ciulla, 2014; Eisenbeiss, 2012), kuri gali pasiteisinti įvairiuose kontekstuose. Vis dėlto, konkurencingoje rinkoje keliami itin aukšti lūkesčiai organizacijų rezultatyvumui, vadovų moralę ir etiką priskiriant antraeiliams klausimams, kartais net nesuderinamiems su rezultatyvumu (Levine, Boaks, 2014). Lieka neaišku, kas svarbiausia pavaldiniams, kurių subjektyvi nuomonė apie vadovą, remiantis moksliniais tyrimais (Uhl-Bien ir kt., 2014), yra susijusi su jų elgesiu ir darbo rezultatais. Todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti, ar etiškas vadovo elgesys, ar padalinio rezultatyvumas yra labiau susijęs su pavaldinių įsivaizduojamu vadovo idealu. 267 pavaldiniai iš privataus (124 darbuotojai) ir valstybinio (143 darbuotojai) sektoriaus organizacijų Lietuvoje atsakinėjo į klausimus apie jų padalinio rezultatyvumą (procentinis įvertinimas), etišką vadovo elgesį (Etiško vadovavimo skalė, Brown ir kt., 2005) ir vertino savo realaus vadovo atitikimą įsivaizduojamam idealui (Vieno teiginio grafinė skalė, Shamir, Kark, 2004). Apibendrinant tiesinės regresijos būdu apskaičiuotus tyrimo rezultatus galima teigti, jog pavaldinių požiūriu idealus vadovas turėtų pasižymėti tiek etišku elgesiu, tiek orientacija į rezultatus. Vis dėlto, skirtumai pastebėti tarp privataus ir valstybinio sektoriaus pavaldinių nuomonių. Valstybinių organizacijų darbuotojų požiūriu etiškas vadovo elgesys svarbesnis idealiam vadovui palyginus su padalinio rezultatyvumu. Tuo tarpu, privačių organizacijų darbuotojams vienodai reikšmingas idealaus vadovo etiškas elgesys ir rezultatyvumas. Rezultatai patvirtina, jog norėdamas būti „idealas" savo pavaldiniams, vadovas turėtų domėtis ne tik padalinio rezultatais, bet ir būti etiško elgesio pavyzdžiu.[...]