Įkalinimo įstaigos darbuotojų psichosocialiniai stresorių ypatumai

Abstract

Įvadas. Psichosocialinis stresas minimas kaip vienas iš labiausiai sveikatą žalojančių psichosocialinių rizikos veiksnių nuo pat 1970-ųjų (Iavicoli, 2014). Po raumenų ir skeleto ligų streso sąlygoti sveikatos sutrikimai užima antrą vietą Europoje ir apima apie 30 procentų Europos Sąjungos darbuotojų (Iavicoli, 2014; EUROSTAT, 2010), dėl to netenkama 50-60 proc. darbo dienų. Nuo 2004 metų, remiantis Europos Sąjungos nuostatomis (EU Framework Directive 89/391/EEC), su darbu susijęs stresas ir psichosocialinė rizika yra įtraukiami į mokslo tyrimų erdvę tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Tyrinėjami įvairių profesijų darbuotojų psichosocialinės rizikos ypatumai, kurie rodo, kad skirtingų profesijų darbuotojai susiduria su skirtingais psichosocialiniais stresoriais. Moksliniai tyrimai rodo, kad įvairūs psichosocialiniai veiksniai siejasi su ugniagesių nuovargiu bei išėjimu iš darbo (Kim, Kim, Kim, 2006; Ha ir kt., 2008), policijos pareigūnų patiriamu stresu (Valickas, Vabolytė, 2002; Kazlauskas ir kt., 2009; Bandzevičienė ir kt., 2010), įkalinimo įstaigų pareigūnų organizacijos kultūra, klimatu bei komunikacija (Finney ir kt., 2013). Nepaisant to, šių profesinių grupių stresoriai, ypač psichosocialiniai, Lietuvoje nėra išsamiai ir kompleksiškai analizuojami. Taip pat trūksta tyrimų, analizuojančių pozityvių asmenybės savybių vaidmenį psichosocialinių stresorių ir jų pasekmių asmeniui ir organizacijai paplitimui bei išreikštumo lygiui. Todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti vieno Lietuvos miesto įkalinimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) darbuotojų subjektyviai vertinamus psichologinius ir socialinius stresą sukeliančius veiksnius. Metodai. Tyrimas vyko 2015 metais,jo metu apklausti 126 darbuotojai (56,34 proc. vyrų ir 39,68 proc. moterų), amžiaus vidurkis - 40 metų, darbo stažo vidurkis - 10 metų. [...]