Ar siejasi pacientų pasirengimas keisti su sveikata susijusį elgesį su jų asmenybės bruožais? Kardiologinės reabilitacijos patirtis

Abstract

Reabilitacijoje sveikimo rezultatus veikia įvairūs faktoriai: biologiniai, socialiniai, psichologiniai. Psichologinius kintamuosius, turinčius įtakos sveikimo procesui, siūloma skirstyti į: asmenybės bruožus ir patiriamą nerimą. Nerimo ir sveikimo ryšiai tyrimuose nustatyti aiškiai, o asmenybės bruožų svarba sveikimo procesui vertinama kontraversiškai. Diskutuojama, kad asmenybės bruožai, turintys emocinį-motyvacinį pagrindą (pvz., neurotiškumas), labiau siejasi su sveikatos rodikliais nei bruožai, grįsti tam tikra kognicijų struktūra ir stokojantys emocinio komponento (pvz., sąmoningumas, atvirumas). Tyrimais nustatyta, kad tokie asmenybės bruožai kaip atvirumas, ekstraversija, intraversija turi įtakos sveikimo procesui, motyvacijai keisti gyvenimo būdą, atsisakyti sveikatai žalingų įpročių. Taigi, minėtos sąveikos nėra aiškios ir tyrinėjimai šioje srityje tebelieka aktualūs bei šiuolaikiški. Tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp pacientų asmenybės bruožų ir pasirengimo keisti su sveikata susijusį elgesį reabilitacijoje. Tyrime dalyvavo 304 Abromiškių reabilitacijos ligoninės pacientai (214 vyrų, 90 moterų, vidutinis amžius 58,84). Pacientų pasirengimas keisti su sveikata susijusį elgesį (alkoholio vartojimą, rūkymą, fizinį aktyvumą, mitybą) buvo vertinamas reabilitacijos pradžioje „Pasirengimo pokyčiui klausimynais" (Rollnick ir kt., 1992), kurie pasirengimą keisti tam tikrą elgesį atspindi viena iš trijų stadijų: iki apmąstymų, mąstymo, veiksmo. Asmenybės bruožai reabilitacijos pradžioje buvo vertinami NEO-FFI klausimynu (Costa, McCrae, 1992). Pasirengimas keisti mitybos įpročius teigiamai siejasi su asmenybės bruožais: atvirumu, sutarumu, sąmoningumu (p<0,05). Neurotiškumas labiau išreikštas mąstymo, o ne iki apmąstymų ar veiksmo stadijose (p<0,05), analizuojant pasirengimą keisti fizinį aktyvumą bei mitybą. [...]