Šokis dainų šventėse
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2010 |
Tačiau lietuviško šokio, kaip atskiro liaudies meno ar kultūrinio reiškinio, istorija siekia kiek daugiau nei šimtmetį. Praėjusio am- žiaus pradžioje pirmą kartą choreografijos istorijoje lietuviškas šokis pakilo į sceną. Pirmą kartą scenoje pašoktą „Suktinį“ pirmiausia matė ne Lietuvos žiūrovai. Šį šokį 1903 m. Peterburgo žiūrovams parodė ir scenai pritaikė M. Petrauskas: „Parašęs muziką, sutvarkiau ir patį šokį – pirmas aštuonias spragas pašokome bėgdami, o antras aštuonias – sukdamiesi.” Kiek vėliau, 1905 m. sausio 3 dieną, lietuviškas šokis „Aguonulė“ pašoktas ir Lietuvoje, Kretingoje. Šešios merginos – Sofija Borkevičiūtė, Petronėlė Gaigalaitė, Juozapota Jurkutė, Petronėlė Jurkutė, Elena Mekuškaitė, Eleonora Petrikytė , ratavusios šį šokį - ratelį, tarsi atvertė pirmąjį lietuvių choreografijos istorijos puslapį, kai lietuviškas šokis pakilo į sceną, ir autentiškas liaudies kūrinys tapo reginiu žiūrovams. Per keletą metų į sceną perkelti ir kiti šokiai – „Klumpakojis“, „Kepurinė“, „Noriu miego“ ir daug kitų.[...]
The history of the dance is as long as the history of mankind. The dance follows all most important and significant events of man’s life. However, the history of the Lithuanian dance as a separate phenomenon of folk art or culture is a little bit longer than one hundred years. At the beginning of the last century the Lithuanian dance for the first time in the history of choreography was seen on the stage – the Lithuanian folk dance “Suktinis” was danced not to Lithuanian audience. In 1903 Mikas Petrauskas adapted it to the stage and showed it to Saint Petersburg audience. In 1918, when Lithuania regained its independence, national schools were established anew. Lithuanian dance was of great importance to the development of Lithuanian national culture. The interest in dance art during the years of the Republic of Lithuania was spread in schools: Lithuanian dances were taught during the lessons of physical education. There were also established dancing courses and prepared specialists of this field. In 1935 the international folk dance festival took place in London in which dancers from 24 European countries and the uSA took part. [...]