Informacinių technologijų naudojimo intensyvumo sąsajos su 6–10 klasių mokinių psichologinėmis charakteristikomis ir suvokiamu socialiniu palaikymu
| Date |
|---|
2010 |
Tyrimo tikslas – įvertinti televizijos laidų ir filmų žiūrėjimo, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų naudojimo intensyvumo sąsajas su 6–10 klasių mokinių psichologinėmis charakteristikomis ir suvokiamu socialiniu palaikymu. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 394 mokiniai (191 berniukas, 203 mergaitės) iš trijų (Kauno, Lazdijų ir Veisiejų miestų) mokyklinio ugdymo įstaigų. Technologijų naudojimo intensyvumas vertintas darbo autorių sudarytu klausimynu. Mokinių suvokiamam socialiniam palaikymui įvertinti taikyta Zimeto, Dahlemo, Zimeto ir Farley’o metodika, vienišumui – Russello metodika. Mokinių laimingumui vertinti naudotas klausimas „Kaip dažnai jautiesi laimingas?“, savigarbai įvertinti taikyta Rosenbergo metodika. Rezultatai ir išvados. Tiesioginis bendravimas naudojant informacines technologijas siejasi su didesniu suvokiamu draugų palaikymu; tačiau laiko leidimas naudojant informacines technologijas siejasi su mažesniu suvokiamu socialiniu palaikymu. Intensyvesnis laiko leidimas naudojant informacines technologijas siejasi su mažesne savigarba ir didesniu vieni- šumo jausmu. Intensyvesnis tiesioginis bendravimas naudojant informacines technologijas siejasi su mažesniu vienišumo jausmu ir didesniu laimingumo jausmu. Tyrimo rezultatai atskleidė būtinybę plėtoti tyrimus šia kryptimi. Gauti rezultatai galėtų būti naudingi rengiant profilaktines priemones, gerinančias mokinių fizinę ir psichikos sveikatą.
Objective. To assess the relationship between the intensity of use of information technologies, such as television, computers and mobile phones, and 6–10 th grade pupils’ psychological characteristics as well as perceived social support. Methods and materials. The participants of the study were 394 pupils (191 boy and 203 girls) from various towns in Lithuania. The intensity of using information technologies was measured by a questionnaire composed by the authors of the research. Perceived social support was assessed by the Multidimentional Scale of Perceived Social Support (MSPSS) (Zimet, Dahlem, Zimet and Farley, 1988). Loneliness was measured by the Loneliness Scale (Russell, 1996). Happiness was assessed by the question “How often do you feel happy? and self-esteem was assessed by the Self-esteem scale (Rosenberg et al, 1965). Results and conclusions. More intensive direct communication using information technologies among 6–10 th grade pupils was related to higher perceived support from friends, however, leisure time spent using information technologies was related to lower perceived social support. Time spent using information technologies was also related to lower self-esteem scores and higher loneliness scores. More intensive direct communication using information technologies was related to lower loneliness and higher happiness scores. Research revealed the necessity to continue research in this field, and the results obtained could be used in elaborating measures for schoolchildren’s mental and physical health.