Bažnyčios sakramentalumo teologinė perspektyva

Abstract

Vienas ryškiausių Vatikano II susirinkimo eklesiologijos ypatumų yra Bažnyčios sakramentalumo atskleidimas bei jo teologinis pagrindimas. Savo plėtojimuisi pagrindą radusi Mistinio Kristaus Kūno teologijoje Bažnyčios sakramentalumo samprata labai greitai rado atgarsį daugelio Katalikų Bažnyčios teologų eklesiologiniuose svarstymuose ir pagaliau oficialiajame Vatikano II susirinkimo mokyme. Straipsnyje aptariama Bažnyčios sakramentalumo teologijos raida nuo XIX a. iki Vatikano II susirinkimo dokumentų bei apžvelgiami šios Bažny- čios charakteristikos teologiniai ypatumai kristologijos požiūriu. Bažnyčia yra Kristaus ir bendruomenės, kaip Jo mistinio Kūno, mistinės vienybės sakramentas. Per Bažnyčią pratęsiamas išganymas, suaktualinamas ir sudabartinamas įsikūnijimo slėpinys bei velykinis Kristaus įvykis. Velykinio Kristaus įvykio dėka išganoma visa žmonija. Atpirkėjo atliktą išganymo darbą ir išlaisvinimo malonę perduoda ir istorijoje pratęsia Jo suburtoji bendruomenė Bažnyčia. Bažnyčia žmonėms perduoda išganingą neregimojo Kristaus veikimą ir Jo malonę. Bažnyčia, būdama išganomosios malonės konkretus pavidalas bei realizacija, yra regimas Kristaus įrankis, kuriuo Viešpats naudojasi istorijoje Dievo karalystei skleisti, pasauliui pašventinti ir žmonėms išganyti

One of the most prominent features of the ecclesiology of Vatican II is the emphasis on the sacramentality. The conception of the Church’s sacramental theology of the Mystical Body of Christ was a basis for the development. Soon after it found resonance in multiple ecclesiological reflections by Catholic theologians and finally in the official teaching of Vatican II. This article presents the development of Church’s sacramental theology from the 19th century to the documents of Vatican II and discusses it from a Christological perspective. The Church is like the sacrament body of the mystic unity between Christ and his community. Christ and the Church form one body; therefore, the Church is a very real residential place and shape of the Resurrected. This way the Church is also a salvation place where the mystery of Incarnation and Christ’s Easter event are actualized and made present. Due to Christ’s Easter event the salvation reaches all humanity. His salvation work and the grace of salvation are passed on and continued in history by His gathered community – the Church. By proclamation and by all of its activities, the Church delivers to the people Christ’s invisible salvific action and His grace. Thus, the Church, being a concrete form and realisation of salvific grace, is Christ’s visible tool which the Lord uses in history to spread God’s kingdom