Psichologinės rizikos susirgti išemine širdies liga priklausomybė nuo amžiaus ir išsimokslinimo

Abstract

Tyrinėta skirtingų elgsenos aktyvumo (A tipo) faktorių bei psichosocialinio streso numatomosios vertės miokardo infarkto ir mirties atžvilgiu priklausomybė nuo amžiaus ir išsimokslinimo. Elgsenos aktyvumas (A tipas) vertintas trumpuoju D.Dženkinso klausimyno (JAS) variantu bei keturiais faktoriais (polinkio pirmauti, nekantrumo, įtampos darbe ir atsakingumo), gautais faktorizavus atsakymus į 61 JAS klausimą. Psichosocialinis stresas vertintas Reeder skale. Tikslinės segmentacijos metodu elgsenos aktyvumo faktorių bei psichosocialinio streso kontinuume rastos didžiausios rizikos sritys. Tiriamųjų kontingentą sudarė 1806 vidutinio amžiaus vyrai, Kauno-Roterdamo intervencinės programos (KRIS) dalyviai, kuriems buvo įvertinti elgsenos ypatumai, ir kurie nesirgo miokardo infarktu pirminio sveikatos patikrinimo metu. Miokardo infarktas ir mirtys buvo registruojamos nuo KRIS programos pradžios 1972–1974 m. iki 1997 m. sausio 1 dienos (miokardo infarktu susirgo 243 asmenys, pakartotiniu miokardo infarktu susirgo 47 asmenys, nuo įvairių priežasčių mirė 638 asmenys, nuo išeminės širdies ligos – 228 asmenys, nuo miokardo infarkto mirė 59 asmenys). Nustatyta, kad išsimokslinimas skirtingai siejasi su įvairiais elgsenos aktyvumo komponentais: bendroji A tipo dispozicija bei įtampa darbe labiau būdingi aukštojo išsimokslinimo asmenims, o nekantrumas bei atsakomybė – žemesnio išsimokslinimo asmenims. Vyresni respondentai elgsenos aktyvumu nesiskiria nuo jaunesnių. Elgsenos aktyvumas (bendroji A tipo dispozicija, polinkis pirmauti ir nekantrumas) aukštojo išsimokslinimo žmonių grupėje įtakoja tikimybę susirgti miokardo infarktu, tuo tarpu žemesnio išsimokslinimo žmonių grupėje elgsenos aktyvumas (polinkis pirmauti ir atsakingumas) turi įtakos mirčiai nuo išeminės širdies ligos ir mirčiai nuo įvairių priežasčių.