Dialogine estetika kaip bendruomeninio meno metodas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | 11 | 46 | 63 |
Straipsnyje siekiama problemiškai išskleisti bendruomeninių menų raidos, sampratos ir praktikų kaitą Vakarų kultūroje XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje ir, remiantis Granto H. Kesterio dialoginės estetikos teorija bei šioje srityje praktikuojančių menininkės Jeanne van Heeswijk bei kūrybinės grupės „Artway of Thinking" (Stefania Mantovani ir Federica Thiene) metodikų pavyzdžiu, įvertinti Lietuvoje vykstančius bendruomeninių menų atvejus, ypač projekto „Draugiška zona" kūrybinės grupės iniciatyvas. Kesterio dialoginės estetikos, kaip giluminio, dialogu ir kūrybiniu bendradarbiavimu grįstos meninės praktikos, samprata padeda atskleisti šiandien aktualias socialaus meno formas ir kryptis. Apibendrinant Šančių mikrorajone įgyvendinamą „Draugiškos zonos" projektą, galime įžvelgti ryškų dialoginės estetikos, besiremiančios etine prieiga prie vietos gyventojų ir jiems rūpimų klausimų, kūrybinę praktiką. Vita Gelūnienė ir Edmundas Carrollas, bendradarbiaudami su žymiais bendruomeninių ir socialinių menų ekspertais, siekia taikyti dialoginius kūrybos metodus: „Artway of Thinking" bendros kūrybos metodu grįstoje diagramoje išskleista keturių etapų veiklos schema, kurioje pradedama nuo komandos narių savižinos ir vietos bei funkcijų kolektyvinėje praktikoje paskirstymu, vėliau tyrinėjamas ir stebimas kontekstas (vieta), generuojamos idėjos, veikiama bei integruojami veiklos rezultatai. Menininkai taip pat naudoja iš Heeswijk praktikos atėjusį „štabo" principą, viešojo meno projektuose sukurdami konkrečią susitikimo ir dialogo praktikų vietą (namus arba pripučiamą palapinę). Išskiriami projekto privalumai: ilgalaikiškumas ir menininkų rezidavimas teritorijoje.[...]
This article aims to examine the changes in concept, development and practices of community art in the Western culture from the end of 20th century to the beginning of 21st century, and based on theory of dialogical aesthetics by Grant H. Kester as well as using methodical examples of practicing artists, such as Jeanne van Heeswijk and the cultural association "Artway of Thinking" (Stefania Mantovani and Federica Thiene), evaluate cases of community art projects taking place in Lithuania, especially focusing on the initiatives of the creative project "Friendly Zone". The notion of Grant H. Kester's dialogical aesthetics as a dialogue-based socially-engaged creative practice helps to reveal forms and directions of socially-engaged art practices which are relevant today. Examining the project "Friendly Zone", which takes part in Šančiai (district of Kaunas, Lithuania), we can see a clear example of creative practice based on dialogical aesthetics with an ethical access to local inhabitants and their concerns. By working together with well-known community and socially-engaged art experts, Vita Gelūnienė and Edmund Carroll aim to apply methods of dialogical creativity: co-creative diagram of ""Artway of Thinking" dis¬plays four stages of activities. It starts with self-recognition and placement of each member of the team as well as naming their functions in collective practice. Later, the context (place) is explored and monitored. Then, ideas are generated and implemented, the results of which are integrated. The artists also use the principle of a "headquarter" from Jeanne van Heeswijk's practice, creating a certain meeting and dialogue-based point (house or inflatable tent) in public art projects. The text points out these advantages of the project: long-term effects and artists' residency in the area.[...]
Elektroninis ISSN 2335-8769 klaidingas, E-ISSN 1822-4547 teisingas