3 kJ UV-B spinduliuotės poveikis Pisum sativum L. ir Lactuca sativa L. fotosintezei ir augimui

Abstract

Ultravioletinės B spinduliuotės intensyvumo didėjimas tampa vis aktualesne aplinkos problema. O šių spindulių poveikis augalams yra gana įvairiapusis. Darbe buvo tirta 3 kJ m-2 d-1 UV-B spinduliuotės poveikis sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) ir gūžinės salotos (Lactuca sativa L.) fotosintezei ir augimui. Augalai buvo sėjami į vegetacinius indus su paruoštu neutralaus rūgštumo durpių substratu, o praėjus 17 dienų po sudygimo, pradėtas UV-B spinduliuotės poveikis. Fotosintezės intensyvumas (CO2 asimiliavimo greitis lape) ir vandens naudojimo efektyvumas matuotas fotosintezės intensyvumo matavimo įrenginiu LI-6400, o fotosintetiniai pigmentai nustatyti acetono ekstrakte spektrofotometriškai. Stipriausias 3 kJ m-2 d-1 UV-B spinduliuotės poveikis buvo nustatytas salotų fotosintezės intensyvumui ir vandens naudojimo efektyvumui, kuomet gauti net 91 % (p<0,05) ir 90 % (p<0,05) sumažėjimai atitinkamai, lyginat su kontroliniais augalais, tuo tarpu žirnio minėtų rodiklių sumažėjimai buvo kiek mažesni, ir sudarė 74 % (p<0,05) ir 44 % (p<0,05) atitinkamai, lyginant su kontroliniais augalais. Chlorofilų a+b kiekio bei sausos biomasės nuostoliai vėlgi didesni buvo salotų nei žirnių, t.y. dėl UV-B poveikio žirnių ir salotų Chl a+b kiekis sumažėjo 17 % (p<0,05) ir 45 % (p>0,05) atitinkamai, o sausa biomasė 33 % (p<0,05) ir 34 % (p>0,05) atitinkamai, lyginant su kontroliniais augalais. Remiantis fotosintezės intensyvumo, vandens naudojimo efektyvumo, chlorofilų a+b kiekio bei sausos masės pokyčiais, galime daryti prielaidą, jog 3 kJ m-2 d-1 UV-B spinduliuotės poveikiui gūžinės salotos yra jautresnės nei sėjamieji žirniai.