Kėdainių miesto įtaka Nevėžio upės vandens kokybei

Abstract

Tyrimo tikslas – įvertinti Kėdainių miesto įtaką Nevėžio upės vandens kokybei. Straipsnyje analizuojami ištirpusio deguonies, biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7), bendrojo azoto, nitritų, nitratų, amonio azoto, fosfatų ir bendrojo fosforo vidutiniai metiniai duomenys Nevėžio upėje aukščiau ir žemiau Kėdainių. Taip pat vertinta Kėdainių miesto daroma įtaka Nevėžio upės vandens kokybei ir Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginių efektyvumas. Be to šio tyrimo duomenys buvo palyginti su Panevėžio miesto Nevėžio upės vandens kokybės rodikliais. Analizei buvo naudoti 2000–2011 m. Nevėžio upės vandens kokybės ir Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginių efektyvumo duomenys, gauti iš LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento. Duomenų analizė parodė, kad daugiametė biogeninių medžiagų, BDS7 ir ištirpusio deguonies koncentracija žemiau Kėdainių yra didesnė nei aukščiau Kėdainių. Pagal fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklius Nevėžio upė aukščiau Kėdainių atitinka geros būklės kriterijus, o žemiau Panevėžio – vidutinės ar blogos būklės kriterijus. Lyginant Nevėžio upės kokybės rodiklius Kėdainių mieste su analogiškais šios upės rodikliais Panevėžio mieste, nustatyta, kad tiriamųjų rodiklių daugiametė koncentracija aukščiau ir žemiau Kėdainių yra didesnė nei aukščiau ir žemiau Panevėžio. Tai rodo, kad upės vandens kokybė ties Kėdainiais yra blogesnė nei ties Panevėžiu. Kėdainių nuotekų valymo įrenginių efektyvumo analizė parodė, kad iki vandenvalos įrenginių rekonstrukcijos nuotekų išvalymo efektyvumas (72 %) buvo prastesnis nei po rekonstrukcijos, kuomet šis rodiklis siekė 84 %