Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/490
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Migonytė, Viltė
Title: Pramogavimo bei sveikatinimo aspektai Lietuvos moderniojo kurorto genezėje : Palangos ir Birštono atvejai
Other Title: The aspect of play and wellness in the genesis of modern resort : Palanga and Birštonas cases
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas , Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas ; Versus aureus, 2015, [T.] 11 : menas, viešuma, bendruomenės
Extent: p. 75-88
Date: 2015
Note: Elektroninis ISSN 2335-8769 klaidingas, E-ISSN 1822-4547 teisingas
Keywords: Kurortai;Tarpukaris;Palanga;Birštonas;Sveikatinimas;Pramogavimas;Resort;Interwar;Palanga;Birštonas;Wellness
Abstract: Tarpukario laikotarpis Lietuvos kurortų istorijoje yra vienas iš svarbiausių jų raidos etapų. Šiuo laikotarpiu kurortuose vykstantys pokyčiai siejami su moderniosios laisvalaikio tradicijos susiformavimu. Poilsio kultūrą ir kurortinę aplinką tuo metu charakterizavo pamatinės modernizmo sąvokos, tokios kaip šviesa ir higiena. Straipsnyje analizuojami didžiausi Lietuvos tarpukario kurortai - Palanga ir Birštonas - iki institucionalizuojant laisvalaikį kaip reiškinį (1918-1932) ir de jure etapu (1932-1940). Daroma išvada, jog defacto laikotarpiu kurortai buvo vystomi visų pirma atsižvelgiant į socialinius visuomenės poreikius bei jų istorinį pobūdį. Palangoje buvo gryninama pramogų, o Birštone - sveikatinimo veikla. Po 1932 m., priėmus Kurortų įstatymą, kurortų tipai supanašėjo, o jų aplinkoje ryškėjo modernistiniai miestų bruožai
In the history of the development of Lithuanian resort, one of the most important periods was Interwar. The changes of resorts were related to the formation of modern leisure tradition during this period. The modernist ideas, such as light and higiene, characterized the leisure culture and resort environment at the time. The article analyses the most important and two biggest Lithuanian resorts, Palanga and Birštonas, in the context of two periods: de facto (1918-1932) and de jure (1932-1940). Based on two case studies, the research showed that the development of resorts was influenced by social public needs and the historical background. Play was reinforced in Palanga and health activities - in Birštonas. After the year of 1932 (when the Law of Resorts was introduced), such types of resort became more similar. The modernist urban features became more evident in their environment
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/490/1/ISSN2335-8769_2015_N_11.PG_75-88.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/490
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.11.6
Affiliation(s): Menų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2015, nr. 11
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.77 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

334
checked on Mar 31, 2020

Download(s)

294
checked on Mar 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.