Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/48076
Type of publication: Straipsnis recenzuojamoje Lietuvos tarptautinės konferencijos medžiagoje / Article in peer-reviewed Lithuanian international conference proceedings (P1e)
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Stravinskienė, Vida
Title: Lapuočių medžių būklės stebėsena Neries upės pakrantėse Vilniaus mieste
Other Title: Monitoring of deciduous trees health condition at Neris riversides in Vilnius city
Is part of: Žmogaus ir gamtos sauga : 16-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga, 2010 m. gegužės 12-14 d., birželio 17-19 d., Kaunas = Human and nature safety : proceedings of the international scientific conference. Kauno raj. : Akademija, 2010, D. 1
Extent: p. 121-124
Date: 2010
Keywords: Stebėsena;Medžių būklė;Urbanizuota aplinka;Neries pakrantės;Indikaciniai rodikliai;Monitoring;Tree health condition;Urban environment;Neris riversides;Indicatorial parameters
Abstract: Tyrimo tikslas – atlikti lapuočių medžių, augančių Neries pakrantėse Vilniaus mieste, stebėseną ir įvertinti jų būklę. Tikslui pasiekti atlikti tokie uždaviniai: įvertinta lapuočių pakrantės medžių rūšių sudėtis ir būklė pagal indikacinius rodiklius (lajų defoliaciją, lapijos dechromaciją, sausų šakų kiekį lajose, žydėjimo intensyvumą, derėjimo laipsnį ir vizualiai pastebimus pažeidimus); nustatyta medžių būklės priklausomybė nuo oro taršos. 2009 m. vasarą įvertinta 600 lapuočių medžių, augančių 4,5 km upės pakrančių ruože būklė. Nustatyta, kad didžiausia vidutinė lajos defoliacija būdinga drebulei (26,1±5,6 %), paprastajam šermukšniui (25,2±4,4 %), pilkajai tuopai (22,6±1,1 %), paprastajam ąžuolui (21,7±4,4 %) ir baltajai tuopai (21,4±1,0). Maža vidutinė lajos defoliacija būdinga paprastajam klevui (14,8±1,1 %), karpotajam beržui (14,4±1,3 %) ir miškinei gudobelei(8,3±2,5 %). Didžiausia lapijos dechromacija būdinga paprastajam ąžuolui (11,7±4,4 %) ir paprastajam šermukšniui (9,7±3,1 %). Teršalai (NO2, KD10, SO2 ir CO) darė silpną poveikį lapijos dechromacijai (r2=0,15, p<0,05). Medžių lapijos dechromacija miesto centre ir pakraštyje skiriasi nereikšmingai. Didžiausią vidutinį sausų šakų kiekį lajoje turėjo paprastasis šermukšnis (10,1±6,9 %) ir paprastasis ąžuolas (8,3±6,1 %). Intensyviausiai žydėjo totorinis klevas (žydėjimo intensyvumas 78,33±8,1 %), paprastoji vyšnia (70±1,1 %), kaukazinė slyva (70,42±6,3 % ) ir paprastasis kaštonas (60±5,1 %). Didesnė oro tarša miesto centre ir mažesnė miesto pakraštyje sausų šakų kiekiui medžių lajose įtakos neturėjo. Medžių žydėjimui ir derėjimui teigiamos įtakos turėjo pavasario (balandžio ir gegužės mėn.) vidutinė oro temperatūra
The aim of research – to evaluate health condition of deciduous trees at Neris riversides in Vilnius city. 600 sampled trees, growing at 4.5 km section of the river on both coasts according to indicatorial parameters (crown defoliation, foliar discoloration, flowering intensity, fruiting rate, amount of dry branches and visually identifiable damages) were estimated in 2009. Conditionally large average crown defoliation was observed for Populus tremula L. (26.1±5.6 %), Sorbus aucuparia L. (25.2±4.4 %), Populus xcanescens (Aition) Sm. (22.6±1.1 %), Qercus robur L. (21.7±4.4 %), Populus alba L. (21,4±1.0 %) sampled trees. Conditionally small average crown defoliation characteristic of Acer platanoides L. (14.8±1.1 %), Betula verrucosa Ehrh. (14.4±1.3 %) and Crataegus rhipidophylla Gand. (8.3±2.5 %) were observed. The largest average foliar discoloration was observed for Qercus robur (11.7±4.4 %) and Sorbus aucuparia L. (9.7±3.1 %). The differences between foliage discolouration at city centre and periphery was non significant. The largest average amount of dry branches was observed for Sorbus aucuparia L. (10.1±6.9 %) and Qercus robur L. (8.3 ±6.1 %). Flowering and fruiting is characteristic of tree genetics. It was found that the air temperature during the trees flowering in the intensive has a direct influence on the intensity of flowering trees, such as warm, sunny, rainless weather in April and May have intensified the flowering of deciduous trees
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/48076
Affiliation(s): Aplinkotyros katedra
Gamtos mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.76 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

134
checked on Mar 30, 2020

Download(s)

12
checked on Mar 30, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.