| Abstract: | Paaugliams dažnai pasitaiko pykčio proveržių, todėl pyktį gali išreikšti agresyviu elgesiu. Taip pat pyktį gali išreikšti konstruktyviu būdu, naudodami strategijas, kurios padeda nusiraminti arba visai nesupykti. Taigi asmenys, kontroliuodami savo pyktį, turėtų ne taip agresyviai elgtis. Tačiau tai nėra iki galo ištirta. Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių pykčio kontrolės ir agresijos sąsajas. Buvo naudojamos fizinės agresijos (Cronbacho α – 0,737), verbalinės agresijos (Cronbacho α – 0,552) poskalės (Buss, 1994) ir išorinės pykčio kontrolės (Cronbacho α – 0,619), vidinės pykčio kontrolės (Cronbacho α – 0,825), išorinės pykčio išraiškos (Cronbacho α – 0,778), vidinės pykčio išraiškos (Cronbacho α – 0,662) poskalės (Spielberger, 1999). Tyrime dalyvavo 283 tiriamieji (145 berniukai; 138 mergaitės). Respondentų amžius 13–17 m. (M = 14,8; SD = 1,3). Tyrimo rezultatai atsiskleidė, jog berniukų išorinė pykčio kontrolė teigiamai susijusi su verbaline agresija (r = 0,258), vidine pykčio išraiška (r = 0,323). Vidinė pykčio kontrolė teigiamai susijusi su vidine pykčio raiška (r = 0,388). Tarp mergaičių atrasta, jog išorinė pykčio kontrolė neigiamai susijusi su fizine agresija (r = –0,294), išorine pykčio išraiška (r = –0,240). Vidinė pykčio kontrolė neigiamai susijusi su verbaline agresija (r = –0,186), fizine agresija (r = 0,267), išorine pykčio išraiška (r = –0,361). Berniukų ir mergaičių imties tyrimuose ryšių kryptis tarp reiškinių išsiskyrė. Mergaičių pykčio kontrolės didėjimas siejasi su agresyvaus elgesio mažėjimu. Berniukų pykčio kontrolės didėjimas siejasi su vidinės pykčio išraiškos didėjimu, o išorinės pykčio kontrolės didėjimas siejasi su verbalinės agresijos didėjimu. [...] |
