IŠL pacientų, konsultuotų motyvavimo pokalbiu, asmenybės bruožų ir elgesio ypatumai

Abstract

Nagrinėjant lėtinių ligų rizikos veiksnius, vis dažniau atsiranda tyrimų, jog asmenybės bruožai turi įtakos susergant šiomis ligomis. Pastaraisiais metais atsiranda mokslinių įrodymų ir apie asmenybės bruožų įtaką įsitraukimui į reabilitacijos procesą, sveikatos stiprinimą ir jos išlaikymą (Falvo, 2005). Vienas svarbiausių asmenybės bruožų, priešiškumas, labai siejasi su sveikatai žalingo elgesio pokyčių sunkumais (Costa, McCrae, 2012). Tikėtina, kad ir kiti asmenybės bruožai gali turėti įtakos elgesio pokyčiams. Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp išemine širdies liga sergančiųjų asmenybės bruožų ir sveikatai žalingo elgesio prieš intervenciją ir po jos. Tyrime dalyvavo 64 Abromiškių reabilitacijos ligoninės pacientai (45 vyrai, 19 moterų; vidutinis amžius 58,53 m.). Siekiant keisti tiriamųjų sveikatai žalingą elgesį kaip intervencinė priemonė buvo naudojamas psichologinis konsultavimas, paremtas motyvavimo pokalbio principais (Rollnick, Miller, 1995). Pacientų pasirengimas keisti sveikatai žalingą elgesį (alkoholio vartojimą, rūkymą, fizinį aktyvumą, mitybą) buvo vertinamas reabilitacijos pradžioje, prieš konsultacijas, ir pabaigoje – pateikus pasirengimo pokyčiui klausimynus (Rollnick et al., 1992). Asmenybės bruožai buvo vertinami NEO-FFI klausimynu (Costa, McCrae, 1992) tik reabilitacijos pradžioje, prieš konsultacijas. Ką tik atvykusių į reabilitacijos ligoninę pacientų neurotiškumo lygis statistiškai reikšmingai neigiamai siejasi su pasirengimo keisti sveikatai žalingą elgesį stadijomis (nesusimąstymo, mąstymo, veiksmo) (p = 0,022). Labiau išreikštais neurotiškumo bruožais pasižymintys žmonės statistiškai patikimai keičia sveikatai žalingą elgesį (p = 0,027). [...]