Motyvavimo pokalbio taikymo galimybės ir nuotaikos reikšmė koreguojant išemine širdies liga sergančių pacientų su sveikata susijusį elgesį

Abstract

Laikymasis sveikatai palankaus elgesio rekomendacijų palengvina IŠL sergančiųjų sveikimą. Tačiau patys pacientai dažnai stokoja vidinės motyvacijos keisti jiems įprastą elgesį. Taip pat po IŠL patiriami emociniai išgyvenimai gali apsunkinti gyvensenos įpročių keitimą. Tyrimo tikslas – nustatyti motyvavimo pokalbio (MP) efektyvumą ir nuotaikos reikšmę keičiant IŠL sergančiųjų su sveikata susijusį elgesį. Tyrimo metodas – eksperimentas. Su sveikata susijusio elgesio (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo, mitybos) poky- čiams išmatuoti naudojamas pasirengimo pokyčiui klausimynas (Readiness to Change Questionnaire, 1992), kuris sudarytas pagal transteorinį pokyčių modelį ir atspindi 3 pokyčių stadijas: nesusimąstymo, mąstymo ir veiksmo. Emocinei būklei įvertinti naudotas HAD klausimynas (Hospital Anxiety and Depression, 1983). Tiek poveikio, tiek kontrolinės grupės pacientai, klausimynus pildė du kartus – gydymo pradžioje ir pabaigoje. Poveikio grupei per gydymosi laikotarpį buvo taikomos 1–4 MP konsultacijos ir lyginamos elgesio pokyčio stadijos su kontroline grupe. Tiriamieji – 119 Abromiškių reabilitacijos ligoninės kardiologijos skyriaus pacientų (83 vyrai, 36 moterys). Amžiaus vidurkis – 60,5 metų. Tyrimo rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingai daugiau tiriamųjų buvo perėję į veiksmo stadiją po MP nei pirmą kartą vertinant alkoholio vartojimo (Z = –2,830, p = 0,05), fizinio aktyvumo (Z = –3,241, p = 0,001) ir mitybos įpročius (Z = –3,363, p = 0,001). Kontrolinėje grupėje tokio skirtumo neaptikta, išskyrus fizinio aktyvumo rodiklius – čia, kaip ir poveikio grupėje, daugiau tiriamųjų pasiekė veiksmo stadiją (Z = –2,5, p = 0,012). [...]