Paauglių psichosocialinių veiksnių sąsajos su mokykloje patiriamu patyčių dažniu

Abstract

Rezultatai. Rezultatai atskleidė, jog paaugliai, kurie dažniau patiria patyčias, kaip agresoriai, yra linkę dažniau patirti patyčias ir kaip patyčių aukos (vaikinų imtyje r=0,592, p=0,001; merginų imtyje r=0,387, p=0,001). Dažnas patyčių patyrimas, būnant auka, siejasi su mažesne savigarba (vaikinų imtyje r=-0,344, p=0,001; merginų imtyje r=-0,225, p=0,003), o dažnas patyčių patyrimas, kaip agresorius, siejasi su mažesniu socialiniu palaikymu iš aplinkos (vaikinų imtyje r=-0,210, p=0,020; merginų imtyje r=-0,178, p=0,039). Berniukų imtyje dažnesnis buvimas patyčių agresoriumi, siejasi su sumažėjusiais socialumo (r=-0,280, p=0,002) ir savigarbos balais (r=-0,191, p=0,035), o dažnesnis buvimas patyčių auka siejasi su didesniais emocijų sunkumais (r=0,280, p=0,002) ir sumažėjusiais socialumo balais (r=- 0,219, p=0,015). Išvados. Tyrimas atskleidė, jog tiek patyčių aukos, tiek agresoriai susiduria su įvairiais psichosocialiniais sunkumais. Todėl programos turi orientuotis į šių sunkumų mažinimą ar prevenciją. Taip pat svarbu, kad pagalba būtų kompleksinė, siekiant padėti visiems patyčių dalyviams. Įvadas. Lietuvoje bendras tradicinių ir elektroninių patyčių paplitimas viršijo Europos šalių vidurkį (Livingstone, 2011). Stebima, jog su patyčiomis mokykloje nesusiduria tik vos kas trečias (29,8 proc.) mokinys (Zaborskis, 2014). Nors Lietuvoje yra taikoma įvairių programų prieš patyčias, šis reiškinys vis dar yra kasdieninis dalykas daugeliui moksleivių (Jonynienė, 2011). Taigi svarbu ir toliau nagrinėti patyčių reiškinį Lietuvos kontekste, siekiant moksliniais tyrimais prisidėti kuriant efektyviausias intervencines programas. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp paauglių patyčių patyrimo dažnio ir psichosocialinių veiksnių (savigarbos, socialinio palaikymo, emocinių simptomų, socialumo, patiriamo patyčių dažnio būnant auka ir agresoriumi). Metodikos. Tyrime buvo taikomas standartizuotas mokyklinio amžiaus vaikų Galių ir sunkumų klausimynas (Goodman, 1997). Buvo naudotos šios klausimyno skalės: socialumo (Cronbach α =0,661); emocinių simptomų (Cronbach α=0,712). Zimet ir kt. (1988) Multidimensinė subjektyvaus socialinio palaikymo skalė (Cronbach α=0,943). Rosenberg (1965) Savigarbos skalė (Cronbach α=0,883). Patyčių dalyviai tyrime buvo vertinami, klausimais, kiek dažnai jie patyrė patyčias ir/ar tyčiojosi iš kitų per paskutinius du mėnesius. Tyrime iš viso dalyvavo 257 mokiniai (122 vaikinai, 135 merginos). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15,3 metai (SD=1,1).