Paauglių psichosocialinių veiksnių sąsajos su mokykloje patiriamu patyčių dažniu

Abstract

Įvadas. Lietuvoje bendras tradicinių ir elektroninių patyčių paplitimas viršijo Europos šalių vidurkį (Livingstone, 2011). Stebima, jog su patyčiomis mokykloje nesusiduria tik vos kas trečias (29,8 proc.) mokinys (Zaborskis, 2014). Nors Lietuvoje yra taikoma įvairių programų prieš patyčias, šis reiškinys vis dar yra kasdieninis dalykas daugeliui moksleivių (Jonynienė, 2011). Taigi svarbu ir toliau nagrinėti patyčių reiškinį Lietuvos kontekste, siekiant moksliniais tyrimais prisidėti kuriant efektyviausias intervencines programas. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp paauglių patyčių patyrimo dažnio ir psichosocialinių veiksnių (savigarbos, socialinio palaikymo, emocinių simptomų, socialumo, patiriamo patyčių dažnio būnant auka ir agresoriumi). Metodikos. Tyrime buvo taikomas standartizuotas mokyklinio amžiaus vaikų Galių ir sunkumų klausimynas (Goodman, 1997). Buvo naudotos šios klausimyno skalės: socialumo (Cronbach α =0,661); emocinių simptomų (Cronbach α=0,712). Zimet ir kt. (1988) Multidimensinė subjektyvaus socialinio palaikymo skalė (Cronbach α=0,943). Rosenberg (1965) Savigarbos skalė (Cronbach α=0,883). Patyčių dalyviai tyrime buvo vertinami, klausimais, kiek dažnai jie patyrė patyčias ir/ar tyčiojosi iš kitų per paskutinius du mėnesius. Tyrime iš viso dalyvavo 257 mokiniai (122 vaikinai, 135 merginos). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15,3 metai (SD=1,1)