Judėjimo negalią turinčių asmenų saviveiksmingumo ir suvokiamos socialinės paramos sąsajos su sociodemografiniais veiksniais

Abstract

Siekiant įveikti judėjimo negalios sukeliamus sunkumus, labai svarbūs tampa paties neįgalaus asmens turimi resursai, kuriems priskiriamas tiek saviveiksmingumas, tiek socialinė parama. Ir nors jų abiejų svarba neįgaliajam neabejojama, vis dar nėra aišku, kaip jie yra susiję su sociodemografiniais rodikliais, tokiais kaip neįgalių asmenų užimtumas, išsilavinimas bei šeimyninė padėtis. Tad šio tyrimo tikslas buvo įvertinti judėjimo negalią turinčių asmenų saviveiksmingumo ir suvokiamos socialinės paramos sąsajas su šeimynine padėtimi, išsilavinimu ir užimtumu. Tyrime dalyvavo 275 judėjimo negalią turintys asmenys nuo 18 iki 79 m. Iš jų – 104 vyrai ir 171 moteris. Buvo vertintas saviveiksmingumas bei suvokiama socialinė parama. Rezultatai atskleidė, kad sociodemografiniai veiksniai yra reikšmingai susiję su judėjimo negalią turinčių asmenų saviveiksmingumu bei socialine parama. Aukštesniais rodikliais pasižymi dirbantys ar besimokantys, su partneriu gyvenantys ir aukštąjį išsilavinimą turintys neįgalieji. Aukštesnio saviveiksmingumo ir daugiau paramos sulaukiantys asmenys yra labiau linkę siekti išsilavinimo, įsitraukti į visuomeninę veiklą bei darbo rinką, tad intervencijos, nukreiptos į šių resursų didinimą, yra labai aktualios

The relationship between self-efficacy, perceived social support and sociodemographic factors among mobility impaired people. Since inclusion of disabled people in society is in progress, it is essiancial not only to name the problems of disabled people but also analyze their internal resources. General self-efficacy and perceived social selfefficacy are those resources helping the patients to solve disability-related problems but there is a lack of research analyzing how those two types of self-effacy are related to individual’s sociodemographic factors. The aim of the study was to assess the relationships between self-efficacy, perceived social support and sociodemographic factors among mobility impaired people. The study included 275 people with mobility disabilities, aged between 18 and 79 years. The sample consisted of 104 men and 171 women. Self-efficacy was assessed using a Self-Efficacy scale and Perceived social support was assessed with a Social Support Behaviors Scale, measuring social support provided by family and friends separately. The results revealed that sociodemographic factors are related to individual‘s self-efficacy and perceived social support. Individuals who work or study, love with a partner and have a higher education reported higher scores of both resources. People with higher self-efficacy and perceiving higher social support are more likely to gain an education, get a job and actively participate in social activities. Therefore various self-efficacy and social support promoting interventions might be very beneficial for mobility impaired people