Marijampolės miesto oro kokybės vertinimas pasyviosios lichenoindikacijos metodais
| Date |
|---|
2009 |
Lichenoindikaciniai tyrimai atlikti Marijampolės mieste, kur buvo tirtos epifitinių kerpių bendrijos ant 200 apskaitos medžių. Tyrimo tikslas – įvertinti Marijampolės miesto oro kokybę pasyviosios lichenoindikacijos metodais. Tiriamoji teritorija, siekiant gauti jos būklę geriau atspindinčius duomenis, buvo suskirstyta į 0,25 km2 kvadratus. Oro kokybės vertinimui skaičiuotas rūšių skaičius, kerpėmis apaugęs plotas (%), poleotolerantiškumo indeksas (PI). Identifikavus tyrimų metu surinktą medžiagą, nustatyta 30 kerpių rūšių: iš jų 4 krūmiškosios, 11 lapiškųjų ir 15 žiauberiškųjų. Mažas aptiktų rūšių skaičius bei žiauberiškųjų kerpių rūšių vyravimas rodo stiprų teritorijos antropogenizacijos laipsnį. Taikyta dispersinė analizė parodė, kad oro kokybę indikuojantiems rodikliams (kerpių rūšių skaičiui, procentiniam padengimui, PI reikšmei) įtakos turi konkreti miesto teritorijos dalis (rajonas). Tai rodo, kad oro užterštumas rajonuose yra skirtingas. Lichenoindikacinis zonavimas pagal kompleksinio rodiklio PI reikšmes parodė, kad 10 % tirtos teritorijos yra stiprios oro taršos, 80 % – vidutinės taršos ir 10 % – silpnos taršos zonoje. Epifitinių kerpių bendrijų būklė Marijampolės mieste atspindi bendrą antropogeninių veiksnių poveikį. Tai yra ne tik oro kokybės, bet ir bendro antropogenizacijos laipsnio rodiklis.
Objective of this study was to evaluate air quality of Marijampolė city using methods of passive lichenoindication. Teritory of 12,5 km2 was examined in lichenologic aspect, were epiphytic lichen communities on 200 trees where researched. In order to get data that reflects real condition as close as possible, the teritory was divided into squares of 0,25 km2 (0,5×0,5 km). To evaluate air quality, lichen species diversity and percentage of licheny area were estimated. Index of poleotolerance (PI), following methodology of estonian lichenologist Trass (Trass, 1968, acc. to Asta et al, 2002) was calculated. Calculations for every tree, square, city district and all the teritory were performed. After identification of data, collected during research of the teritory, it was found 30 lichen species: 4 fruticose, 11 foliose and 15 crustose. Low diversity of species and high percentage of crustose lichens indicate strong antrophogenic degree of examined teritory. Dispersive analysis applied shows that factor „City district“ influences following air quality indications: species diversity, percentage of coverage and PI value. It means that air pollution is different between districts. Lichenoindicative zoning according to values of complex indicator - Index of poleotolerance (PI) revealed that 10 % of examined teritory is in high pollution zone, 80 % in medium pollution zone and 10 % in low pollution zone. Using cluster analysis (according to PI and species diversity) districts of Marijampolė city were divided into two groups: relatively good air quality districts - Mokolai, Degučiai, Pietvakarinis and districts with high air pollution – Pietrytinis, Pramonė, Centras, Draugystė and Tarpučiai. Conditions of epiphytic lichen communities reflect common influence of antrophogenic factor. It is indicator not only of air quality but of general degree of antrophogenization also.