AB „Akmenės cementas“ ekologinio poveikio įvertinimas pagal nusausintų pušynų augaliją
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Stakėnas, Vidas | ||
| Date |
|---|
2005 |
Tyrimų tikslas – įvertinti augavietės sąlygų pokyčius AB „Akmenės cementas“ šarminančio poveikio aplinkoje pagal augalijos rūšinę sudėtį ir augalų tolerantiškumą aplinkos veiksniams. Augalų tolerantiškumas įvertintas pagal Elenbergo fitoindikacinės skalės vidutinius svertinius dirvožemio rūgštumo (ER) ir nitrofiliškumo (EN) balus. Fitocenotiniai tyrimai atlikti nusausintuose 50-60 m. amžiaus tarpinės pelkės (Terri-Fibric Histosols - ) durpinio mėlyngirio (Myrtillo-oxalidosa turfoso-siccata) miško tipo pušynuose 2001 m. tyrimo objektuose, nuo gamyklos nutolusiuose vyraujančių vėjų kryptimi 0,5; 3,5 ir 5,5 km atstumu. Augalijos sudėties analizė parodė, kad šarminės taršos poveikio zonoje išplito derlingoms augavietėms būdingos rūšys. Pagrindinės durpinio mėlyngirio indikatorinės rūšys (Vaccinium myrtillus, Hylocomium splendens, Rhytidiadelphus triquetrus) sutinkamos tik toliau nuo gamyklos esančiuose tyrimo bareliuose. Arčiausiai gamyklos esančiame objekte rastos kalcifitinės samanos - Campylium stellatum ir C. sommerfeltii. Įvertinus augalijos tolerantiškumo dirvožemio rūgštumui vidutines svertines reikšmes (ER), nustatyta, kad taršos poveikio zonoje jos statistiškai patikimai didesnės, palyginus su kontrole. Tolstant nuo gamyklos, ER mažėja, kas parodo šarminančio gamyklos poveikio mažėjimą. Nitrofiliškumo balai poveikio zonoje (0,5-5,5 km) buvo statistiškai patikimai didesni (EN=5,7-4,6) nei vidutiniškai šio miško tipo medynuose (EN=3,7). Tyrimo rezultatais nustatyta, kad durpinio mėlyngirio pušynų augalija 0,5-5,5 km atstumu nuo AB „Akmenės cementas“ yra paveikta šarminančios taršos. Tolstant nuo gamyklos, tirtų medynų augalinės dangos sudėtis ir gausumas artėja prie vidutinių šio miško tipo charakteristikų.
The aim of investigation was to estimate changes of stand condition in the surroundings of “Akmenes cementas” impact by species composition and their demand for environmental factors. As the object was chosen ground vegetation of 50-60 years old Pinus sylvestris L. stands attributable to peaty Myrtillo-oxalidosa turfoso-siccata forest type. The species composition and coverage of vascular plants and bryophytes were recorded in the observation plots at different distances (0.5, 3.5 and 5.5 km) from the cement plant in the direction of the prevailing winds. Characteristic for fertile sites species were found in the impact zone. The indicator forest type species, i.e. Vaccinium myrtillus, Hylocomium splendens and Rhytidiadelphus triquetrus, appeared farther from the emission source. At the nearest vicinity of the plant calcicole bryophytes (Campylium stellatum, C. sommerfeltii) were found. Weighted averages of Ellenberg’s indicator values for soil reaction (ER) showed that they were significant higher in comparison with the control. As the distance from the plant increased, ER values decreased. This tendency also showed decreasing alkaline impact of the plant. Weighted averages of indicator values for nitrogen (EN) showed that they were significant different (EN =5.7-4.6) in comparison with the control (EN =3.7). We conclude that in the impact zone (0.5-5.5 km) the ground vegetation of pine stands is affected due to “Akmenės cementas” alkalizing pollution.