Politinės retorikos fenoptozė : memetikos dispozityvas mutopijos kontinuume

Abstract

Straipsnyje nušviečiama ir analizuojama nūdien stebima greitėjanti klasikinės politinės retorikos erozija (fenoptozė). Vėlyvojoje Modernybėje šis procesas perspektyviai kompensuojamas informacinių technologijų bumo, atveriančio euristines politinių komunikacijų struktūrinės ir semiotinės-semantinės sklaidos galimybes. Avangardinės jų raiškos kanalu tampa memetika kaip informacinių vienetų intensyvios skvarbos į individualią ir visuomeninę sąmonę būdų visuma. Politinių komunikacijų plėtra informacinio proveržio kontekste įgauna dialoginį ir interaktyvų pobūdį bei stimuliuoja tradicinės ir modernios kultūros artefaktų, segmentų ir giluminių socialinių archetipų klodus įprasminant ir atnaujinant šiuolaikinės politinės realybės ir pilietinės sąmonės tarpusavio adaptacijos virsmus.

The article deals with the process of growth of the systemic quality of political communications and why in that process the classical political rhetoric is in decline. Persistent expansion of information technologies stimulated the birth of the memetics discipline as a means of spreading cultural information unitines in the individual and in societal consciousness. The differentiation between linquistic and semantic matrices and nuclei promoted public and political discourses and the motivated advancement of joint political communications. Modern democratization stand on the dialogue communications and spread as its dynamism forms political humour. In turn these focuses of attention create the respective forms of political communication, which developed from the civility of politics and its social contents.