Pakruojo miesto ir dvaro parko želdinių būklės vertinimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Šiburskytė, Sandra | ||
| Date |
|---|
2014 |
Darbo tikslas – įvertinti Pakruojo miesto ir dvaro parko želdinių būklę. Tyrimai atlikti 2012 m. vasarą vadovaujantis vieninga miškų monitoringo metodika (UN/ECE, 1998), pritaikyta miestų želdiniams vertinti. Buvo įvertinta 420 apskaitos medžių būklė pagal morfologinius indikatorinius rodiklius: visos lajos defoliaciją, lapijos (arba spyglių) dechromaciją, sausų šakų kiekį lajoje, derėjimą ir vizualiai pastebimus medžių pažeidimus. Pakruojo miesto gatvėse bei dvaro parke augančių medžių būklės skirtumai buvo įvertinti, tarpusavyje palyginus medžių morfologinių rodiklių reikšmes. Straipsnyje pateikiami šio tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad medžių rūšių įvairovė Pakruojo mieste yra didesnė nei dvaro parke. Miesto gatvių želdiniuose vyrauja mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.), karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) ir paprastasis klevas (Acer platanoides L.), o dvaro parke – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.), juodalksnis (Alnus glutinosa L. Gaertn.) ir paprastasis klevas (Acer platanoides L.). Didžiausia vidutinė lajos defoliacija Pakruojo mieste ir dvaro parke nustatyta paprastajam kaštonui (Aesculus hippocastanum L.), atitinkamai 21,7±4,2 % ir 30,0±5 %. Didžiausia vidutinė lapijos dechromacija Pakruojo mieste ir dvaro parke nustatyta taip pat paprastajam kaštonui (Aesculus hippocastanum L.) – 17,5±1,1 % ir 18,3±6,7 % atitinkamai. Didelius paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.) pakenkimus galėjo sukelti ne miesto tarša azoto dioksidu, kuri yra pakankamai maža, bet keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic) pažeidimai. Pakruojo mieste liepos derėjo geriau nei dvaro parke (p<0,05). Daugiau sausų šakų buvo rasta Pakruojo mieste augančių liepų lajose nei dvaro parke (p<0,05). Pakruojo mieste ir dvaro parke vyrauja vabzdžių, grybų ir ligų bei žmogaus veiklos sukelti medžių pažeidimai.
The aim of this research is to assess health condition of greeneries in Pakruojis town and Manor Park. Investigations were carried out in summer of 2012 using the modified ICP methodology (UN/ECE, 1998). The morphological parameters (crown defoliation, foliage discoloration, and amount of dead branches, fruiting rate and visually observed tree damages) of 420 sampled trees were evaluated. Trees condition differences were assessed by comparing each tree morphological parameters value in Pakruojis town streets and the manor park. The paper presents the results of this study. It was found that species diversity is greater in Pakruojis town than in the manor park. In the streets of Pakruojis town most dominated species are Tilia cordata Mill., Betula pendula Roth., Acer platanoides L. In manor park most dominated species are Tilia cordata Mill., Alnus glutinosa L. Gaertn., Acer platanoides L. The largest mean crown defoliation was observed for Aesculus hippocastanum L. in Pakruojis town and in Manor Park, respectively 21.7±4.2 % and 30.0±2.5 %. The largest mean foliage discoloration was observed also for Aesculus hippocastanum L. in Pakruojis town and Manor Park, respectively 17.5±1.1 % and 18.3±6.7 %. The main reason of large crown defoliation and discoloration of Aesculus hippocastanum L. was not only air pollution, which is quite small, but also cankerous impact of Cameraria ohridella Deschka & Dimic. The fruiting rate of lime trees in Pakruojis town was better than manor park (p<0.05). Amount of Tilia cordata Mill. tree’s dead branches in Pakruojis town is larger than in manor park (p<0.05). Most damages in both places were caused by insects, fungi and human activity.