The cases of nonequivalence between english and lithuanian : a corpus based solution

Abstract

Ðiame straipsnyje pristatomas leksinių ertmių reiškinys bei jo potipis – morfologinës ertmës. Morfologinių ertmių, kurios atsiranda dël tam tikrų dviejų kalbų derivacijos potencialų skirtumų (šiame straipsnyje – neigiamos reikšmës perteikimas priešdëlių pagalba anglų ir lietuvių kalbose), analizë parodë, kaip tokia morfologinio pobûdžio sąvokų leksikalizacijos stoka įtakoja vertimą, t. y. domëtasi, kaip morfologinës ertmës perteikiamos vertimo kalboje. Straipsnyje pirmiausia aptariami vertimo atvejai dvikalbiame anglų–lietuvių kalbų žodyne. Pastebëta, kad tokiais atvejais dažniausiai vartojami vertimo metodai yra vertimas sinonimų grupe bei aprašomasis vertimas. Aptariamos su tokiu reikšmës perteikimu susijusios problemos. Žodynų vertimai palyginti su vertimais tekstuose, kurie gauti pasitelkus Lygiagretųjį anglų – lietuvių kalbų tekstyną. Tokių dviejų šaltinių vertimų palyginimas užbaigiamas diskusija apie išplëstinio vertimo vieneto sąvoką ir tekstynų medžiagos panaudojimą vertime bei šiuolaikinëje leksikografijoje

Machine translation systems, machine-readable dictionaries or other computer-oriented electronic lexical resources present a challenging task in the case of the Lithuanian language. Many of them are related to the problem of non-equivalence resulting from cultural and systemic differences and thus existing on various levels of a language – lexical, morphological and syntactic. This paper focuses on instances of non-equivalence between Lithuanian and English on the morphological level. More specifically, the resolution of non-equivalence problems caused by morphological gaps between English and Lithuanian is investigated. Morphological gaps represent a type of lexical gaps, which are understood as lack of direct lexicalisation for a certain concept