Transgresinė postindustrinių elitų elevacija : meritokratija – mediakratija – netokratija

Abstract

Postindustrinės eros universalizmas aiškintinas jos sklaidos ir plėtros dinamiškumu, nulemtu nematerialių socialinės raidos faktorių iškilimo. Informacinių technologijų ir tinklinių komunikacinių struktūrų kompleksinės įtakos modernių ir besivystančių visuomenių valdomumui didėjimas reiškiasi ne tik jų elementinės sandaros sudėtingėjimu, bet ir naujos valdymo subjektų ir objektų, taip pat jų naujos kokybės atsiradimu ir intensyvia evoliucija. Todėl valdžios elito turinio transgresija nuo meritokratijos per mediakratiją iki netokratijos idealių tipinių darinių ne tik atspindi perspektyvius ir kreatyvius socialinės raidos scenarijus, bet ir pačios visuomenės sluoksnių ir stratų pasirengimą adekvačiai reaguoti į visuotinių komunikacijų inicijuojamus iššūkius.

The article describes the universal character of the postindustrial epoch, with emphasis on the non-material factors of social development. The rise of IT and network communication structures in the management of modern societies is exposed by the analysis of the birth of the new ruling elites and their control objects by the manipulation of the abilities of social classes to transform information into knowledge. This article is an attempt to review and evaluate various types of ruling elites in the development of a postindustrial society. It analyses the process of the rise from meritocracy to netocracy as a transformation of the whole social structure of modern society. The concluding statement of the article is that the priorities of each type of elite are determined by the adequacy of its government to the habitus of diverse and marginal social groups.