Mitologemų ardymai ir teksto fragmentacija kaip postkolonijinio individo tapatybės išraiška : Herkaus Kunčiaus romanas "Ornamentas"

Abstract

Postmodernaus švietimo pradininkai Maksas Horkhaimeris ir Theodoras Adorno pagrindiniu švietimo uždaviniu laiko mokymo ir auklėjimo teorijų, formuojančių sisteminį mąstymą bei dvasios ir kūno vienovę, atkodavimą. Jų manymu, toks atkodavimas yra pagrindinis būdas formuoti tapatybę. Tik žmogus sprendžia, kas yra vertinga ir reikšminga. Šis raginimas žvelgti kitaip reiškia ne ką kita kaip netikrų, iliuzinių ir tikrąsias vertybes slopinančių tradicinių vertybių demaskavimą. M. Horkhaimeris ir T. Adorno teigia, kad tik išsiveržus iš mito jėgos atsiranda galimybė formuoti tikrąjį švietimo procesą. Sąlygos kurtis tapatybei susidaro atitinkamai specializavus mokslą, meną ir moralę. Tuomet pasaulis skyla į objektyvų ir subjektyvų – daiktų pasaulį ir normomis reguliuojamų tarpasmeninių santykių pasaulį, kurie kiekvienam žmogui yra skirtingi, nes priklauso nuo individualios dvasinės patirties. Toks tradicijų atskyrimas ir yra vadinamas demitologizacija

This article reveals demythologization and different aspects of individual identity in the novel The Ornament by Herkus Kunčius (2002). The most important of these aspects, e.g., demythologization of amber, carnivalization of Lithuanian elite, a different attitude towards educational institutions are depicted in this novel. Herkus Kunčius denies the values, which have been formed traditionally in our society, and provides them a new sense. The analysis of the text shows several ways of text creation, concerning transtextuality, montage ant playing. The author of this article pays a particular attention to the construction of the text, which relates with a lack of harmony, destructed personality, and finally, with a postcolonial identity of an individual