Alvito dekanato parapijos XVII a. antroje puseje

Abstract

Straipsnyje pristatomas Alvito dekanato parapijų būklės tyrimas, kuris ateityje galbūt leis pamatyti apibendrintą Vilniaus vyskupijos situacijos XVII a. antrojoje pusėje vaizdą. Taip pat straipsnyje rašoma, kad Vilniaus vyskupijos dekanatai galutinai susiformavo tik XVII a. Toliau rašoma, kas Alvito arba Paširvinčio dekanatą sudarė, ir kur jis buvo įsikūręs. Tyrime buvo naudojamasi Alvito 1700 m. dekanato vizitacija, kuri papildė informaciją ir leido retrospektyviai geriau suvokti Alvito dekanato raidą. Vizitacijų medžiaga yra vienas turtingiausių šaltinių parapijų istorijai tirti ir visos Katalikų bažnyčios padėčiai tiriamuoju laikotarpiu pažinti. Kadangi vizitatorius domino parapijų materialinė bazė, dvasininkų atliekamos sielovados kokybė, todėl iš vizitatorių atliktų išsamių aprašymų atsiskleidžia gana informatyvi medžiaga. Straipsnio tikslas ir yra remiantis 1668 m. ir 1700 m. vizitacijų išlikusiais duomenimis nustatyti Alvito dekanato bažnyčių padėtį XVII a. antrojoje pusėje, aprašyti jų būklę, dvasininkus, atskleisti jų sielovados darbus. Taip pat straipsnyje minimos ir kitos bažnyčios, aprašoma jų būklė, paminimos mokyklos, kurios buvo kuriamos prie bažnyčių, tikėjimo tiesoms skleisti ir visuomenei lavinti. Ne mažiau svarbi parapijos veikla – karitatyvinė. Vargšų poreikiams tenkinti prie bažnyčių buvo kuriamos prieglaudos. Straipsnio pabaigoje konstatuojama, jog tyrimas parodė, kad XVII a. pabaigoje po karo atsigavusi visuomenė ir bažnyčia stiprėjo ir galėjo kokybiškai pasirūpinti parapijomis, tiek materialiai, tiek sielovada